DAUKŠOS RAŠTAI Vaclovas Biržiška     Žinomi M. Daukšos darbai Spėjamas Daukšos darbas Neteisingai Daukšai priskiriami darbai

Žinomi M. Daukšos darbai

1. Kathechismas Arba Mokslas kiekwienam krikszczionii priwalvs. Parasiztas per D. Jakuba LEDESMA. Theologa Societatis Jesu. Ižgulditas iž Lięžuwio Lęnkiszko ing Lietuwiszka per Kuniga Mikałoiu Daugsza Kanonika Zemaicziu. Ižspaustas Wilniuje metuse vžgimimo Wieszpaties 1595 p.190 nž.

Versta iš išspausdintos apie 1590 m. Krokuvoje „Nnauka chrześciańska”. Nors dabar yra tikrai žinoma, kad jau apie 1585-1589 m. Vilniuje buvo išspausdintas lietuviškas Canisijaus Katekizmo vertimas, tačiau kol jis dar nėra surastas, Daukšos 1595 m. Katekizmą tenka laikyti pirmuoju, išspausdintu lietuvišku katalikų spaudiniu ir pirmuoju lietuvišku spaudiniu, išspausdintu Vilniuje. Išspausdinta, matyti, labai nedaug egzempliorių, nes knyga buvo skiriama ne liaudžiai, bet visiems kunigams naudotis. Jau XIX a. pabaigoje tebuvo žinomas vienas to Katekizmo egzempliorius, išlikęs buvusioje Vilniaus Viešojoje Bibliotekoje, ir ten, matyti, patekęs iš kokio rusų uždaryto vienuolyno bibliotekos. Tą egzempliorių, nurašęs lotynų raidėmis (jis buvo išspausdintas gotinėmis raidėmis), E. Volteris išleido 1886 m. Petrapilio rusų mokslo akademijos leidinyje „Zapiski”, iš kurių vienas šimtas egzempliorių buvo atmuštas ir atskira knyga. Originalinis egzempliorius rusų buvo 1915 m. išvežtas į Rusiją ir ten dingo. 1929 m. E. Sittigas pakartojo Volterio atspaudą, pridėjęs lygia greta lenkiškojo prototipo ir 1605 m. Katekizmo tekstą.

2) Trumpas Budas Pasisakimo, arba išpažinimo Nuodemiu, Drin tu kurie dažnai wartoia tu Sakramentu. Yž ląkiszko ivnt Lietuwiszko pergulditas. Wilnąi MDCXCV. P.110-190 nž.

Nors knyga ir turi atskirą antraštinį lapą, bet ji sudaro tik neatskiriamą 1595 m. Katekizmo tęsinį. P. 175-178 yra įdėta giesmė „Malda S. Tamosziaus ižg Aquino (Klonioius žemai Tieisa uždęgtoji Tomis figuromis tikrai užlaistoji)” ir „Salve Regina (Sweika Karalyczia)” – pirmosios mums žinomos lietuviškos katalikų giesmės. 1886 m. pakartojo kartu su katekizmu E. Volteris ir 1929 m. E. Sittigas.

3) Postilla Catholicka Tai est: Ižguldimas Ewangeliu kiekvienos Nedelos ir szwętes par wissus metus. Per Kuniga Mikaloiv Davksza Kanonika Medniku iž lękiszko perguldita... W Wilniui Drukarnioi Akademios Societatis Iesu. 1599. p. VI + 627 (630).

Pradžioje eina lotyniškas ketureilis vyskupo M. Giedraičio ženklui, paskiau aštuonių eilučių lotyniška epigrama, kuri viename (Daukanto) Postilės egzemplioriuje įrašyta ir lietuviškai išversta ir pasirašyta Vaclovo Labunauskio (K. Jablonskis išsiaiškino, kad tai buvęs Vaclovas Daujotas iš Labūnavos). Neaišku, ar tas lietuviškasis vertimas yra autentiškas, ar jis buvo daug vėliau parašytas. Toliau eina lenkiškoji paties Daukšos prakalba. Kadangi Daukšos Postilės 246 p. 1585 m. miręs popiežius Grigalius XIII vadinamas dar valdančiu popiežium, nors trečiame Vujeko Postilės leidime nurodomas jau 1590 m. miręs popiežius Sikstas V, tai Tanglis taria, jog Daukša vertęs iš senesnio Vujeko Postilės leidimo. Tačiau, kadangi popiežius Grigalius minimas gyvas ir kitose Postilės vietose (p. 460, 504, 505), tai aišku, kad Daukša tas vietas buvo išvertęs dar prieš 1585 m., nes negalėjo būti nežinoma, kuris popiežius atitinkamais metais valdo. Tai ir visa jo Postilė turėtų būti verčiama mažiausiai 15 metų. K. Būga, atkreipęs dėmesį į įvairius kalbinius nevienodumus, kurie pasitaiko įvairiose Postilės vietose, teigė, jog, nors Daukša prakalboje ir pasisako vienas vertęs, vertimas buvęs atliktas kelių asmenų. Tos pačios nuomonės yra Tanglis ir Sittigas, o J. Gerulis (Baltica 1924 p. 52) net padarė iš to išvadą, jog Daukša tik redagavo kitų (klierikų) atliktą darbą. Tačiau visi jie nekreipė dėmesio į tai, jog tie skirtumai galėjo atsirasti tik iš to, kad Postilė buvo verčiama ilgesnį laiką. O kita vertus, ir patys tie skirtumai nėra tokios rūšies, kad jie negalėtų atsirasti įvairiu laiku tam pačiam vertėjui. Ir P. Skardžius tas Būgos ir kitų prielaidas įtikinamai sugriovė, priėjęs išvadą, kad visą Postilę, be abejo, vertęs pats Daukša.

1823 m. Simanas Stanevičius mėgino Postilę pakartoti iš naujo ir paskelbė jos ištraukas dviejose atskirose knygutėse, o 1829 m. savo pakartotos „Universitas linguarum” prakalboje ragino visą Postilę iš naujo išleisti. Taip pat ir M. Valančius antrajame 1848 m. „Žemaičių vyskupystės” tome siūlė ją pakartoti. Bet tik 1899 m. E. Volteriui pavyko rusų mokslų akademijos lėšomis pradėti jos naują, iš gotinių į lotynų raides transliteruotą, leidimą. 1904 ir 1909 m. pasirodė du šio leidimo sąsiuviniai, o 1927 m. buvo subrošiūruotas ir trečias iš rinkinio, paruošto dar prieš revoliuciją. Jie nepaėmė visos Postilės, tik maždaug du trečdalius – 456 puslapius. Be to, tas pats E. Volteris 1887 m. knygoje „Ob etnografičeskoj poezdke po Litve i Žmudi” 60-71 p. pateikė plačias ištraukas, o 1899 m. „Mitteilungen der Litauischen Litterarischen Gesellschaft” IV p. 366 išspausdino lotynišką Labunauskio epigramą su jos lietuviškuoju vertimu. 1926 m. Jurgio Gerulio rūpesčiu ir darbu Lietuvos Universitetas išleido Berlyne visos Postilės fotokopinį leidimą su M. Biržiškos prakalba. L. Geitleris „Litauische Studien” p. 15 pateikia A. Baranauskio nuomonę, kad Postilė buvusi Daukšos verčiama Varniuose.

Spėjamas Daukšos darbas

1. 1579 10 08 popiežiaus nuncijaus auditoriaus Pakulo vizitacijos akte pažymėta, kad Daukša pasisakė turįs popiežiaus Grigaliaus XIII bulą in Coena Domini ir pažadėjęs ją paskelbti žmonėms. Dėl savotiško jos turinio ją buvo prasmės skelbti tik išvertus lietuviškai. Tuo tarpu yra išlikęs 1641 m. tos bulos lietuviško vertimo nuorašas. Nors kalbininkai ir nežiūrėjo, ar to vertimo kalba atitinka Daukšos raštų kalbą, bet yra visai galimas daiktas, kad tą bulą išvertė Daukša, tik vertimas nebuvo niekur išspausdintas, ilgai gulėjo Varniuose vyskupijos raštinėje ir tik, vyskupo Jurgio Tiškevičiaus patvarkymu, buvo bene 1642 m. pabaigoje išsiuntinėtas parapijoms, nors jau tuo laiku pats bulos tekstas buvo pakeistas kita, popiežiaus Urbono VIII bula, bet ji lietuviškai tebuvo išspausdinta 1647 m. Popiežiaus Grigaliaus XIII bulos tekstą iš nuorašo, K. Jablonkio surasto ir nurašyto, pakartojo Vaclovas Biržiška 1931 m. „Tautos ir Žodžio” VII tome, 254-258 p.

Neteisingai Daukšai priskiriami darbai

1. S. Daukantas savo „Būdo” p. 34 pateikia ištrauką iš tariamųjų Daukšos 1588 m. omlijų. Beveik visa Daukanto biblioteka yra išlikusi ir atiteko Lietuvių Mokslo draugijos bibliotekai, ir ten yra vienas pilnas 1599 m. Postilės egzempliorius, kartu ir ta pati citata, tik kitame puslapyje. O Volteris turėjo savo rankose ir kitą Daukanto bibliotekos Daukšos Postilės egzempliorių, be antraštinio lapo, ir spėja, kad iš jo Daukantas ir paėmęs savo citatą, tik apsirikęs dėl metų ir puslapio, nes bendrai neįmanoma įsivaizduoti, kad tokio didumo knyga , kaip ir pati Postilė, būtų be pėdsakų dingusi ir kad pats Daukša, jei būtų ją išleidęs, nebūtų jos savo prakalboje paminėjęs.

2. K. Niesieckio „Korona” p. 31 ir „Herbarz” III p. 314 mini Daukšos spausdintus originalinius pamokslus. Bet jau M. Valančius savo „Žemaičių vyskupystėje” paabejojo ta žinia, tardamas, greičiausiai teisingai, kad Niesieckio Vujeko Postilės vertimą palaikęs Daukšos originaliu darbu.

(Vaclovas Biržiška. Aleksandrynas. T. I. P. 128-131. Kalba netaisyta)

[Pasikloniojimas] [Postilė] [M. Daukša ir M. Giedraitis] [Tėvų žemė] [Papročiai] [Kalba] [Istorija] [Meno svetainė] [Valstybinė programa] [Renginiai] [Žiniasklaida] [Naujienos] [Informacija] [Turinys] [Atsiliepimai] [Pradžia]