ŠVENTŲJŲ LIETUVA (Iš maldyno „Tikiu Dievą”. Parengė Stasys Yla. Čikaga, „Draugo” spaustuvė, 1964.  Kalba netaisyta) Kankinių kraujas paženklino mūsų krikščionybės pradžią ir visą istoriją – ligi nūnai. Lygiai netrūko drąsaus tikėjimo išpažinimo ir šventėjimo pastangų. Bet mūsų martirologija ir hagiografija tebėra mums patiems dar neatskleista ir į mūsų maldas neįpinta. Bažnyčia nedraudžia privačiai melstis į visus tuos, kurie mirė šventa mirtim, kaip kankiniai ar išpažinėjai savo tautoje. Galime melsti jų užtarimo sau ir savo tautai ir kartu melsti jiems altoriaus garbės, kad mūsų tautai nestigtų viešai pripažintų šventųjų.

Vysk. Merkelis Giedraitis

(Mirė 1609 metų gegužės 11 d.)

Viešpatie, tu davei mums šviesų žiburį – vyskupą Merkelį. Tu jį iškėlei kaip tvirtą ąžuolą tada, kai mūsų protėviai svyravo ir blaškėsi, audrų įsupti, klaidų supainioti. Jis buvo uolus ir pasišventęs ganytojas, ieškojęs paklydusių sielų, gydęs jų žaizdas, gražinęs juos tavo prieglobstin. Jis buvo tiesus ir drąsus, gindamas tavo Bažnyčios teises.

Teikis, Viešpatie, šį savo tarną ir mūsų tautos dvasinį gaivintoją paženklinti šventųjų garbe, kad, naujai sušvitęs altoriuje, stiprintų mus dabartinėse sutemose, grūdintų kovose, telktų mus aplink vienintelį išganymo šaltinį Jėzų Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.

Tėve mūsų, Sveika Marija, Garbė Dievui.

Merkelis Giedraitis buvo aukštai iškilęs savo gyvenimu, savo pamaldumu ir dvasios kilnumu. Jis buvo apaštalas, kuris šventąjį Kristaus tikėjimą jūsų tautoje išplatino, sustiprino ir giliai įdiegė žmonių širdyse. Apie jo didelį šventumą ir šiandien liudija jūsų žmonės.

Šios kilnios dorybės mums atrodo kaip tik labai tinkami pavyzdžiai, kuriais ypatingai turėtų sekti visi mylimieji lietuvių tautos sūnūs.

[Pasikloniojimas] [Postilė] [M. Daukša ir M. Giedraitis] [Tėvų žemė] [Papročiai] [Kalba] [Istorija] [Meno svetainė] [Valstybinė programa] [Renginiai] [Žiniasklaida] [Naujienos] [Informacija] [Turinys] [Atsiliepimai] [Pradžia]