Angliškai

Zenonas Ivinskis: ŽEMAIČIŲ VYSKUPAS MERKELIS GIEDRAITIS

Merkelis Giedraitis (apie 1536-1609 06 06 Varniuose) buvo Medininkų (Žemaičių) vyskupas, lietuviškų knygų pradininkas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, laikomas antruoju Žemaitijos krikštytoju.

Giedraitis buvo kunigaikščio Mato ir kunigaikštytės Onos Krošinskaitės sūnus. Keliolikos metų laikotarpyje jis studijavo keturiuose protestantiškuose universitetuose. 1550 02 12 su broliu Kasparu buvo įmatrikuliuotas Karaliaučiuje. Visą dešimtmetį paskui jis praleido Lietuvoje, ir turėjo dvarų mokytojų (jų tarpe ir Jurgio Zablockio) toliau lavinamas. 1560 02 14 vėl žiemos semestrui jis įsirašė Wittenbergo universitete. Po pusmečio jis atvyko į Tubingeną ir čia rugpjūčio 14 d. įsimatrikuliavo pirmuoju („Melchior Gedrotius”) mokytojo J. Zablockio atlydėtoje devynių Lietuvos didikų grupėje. Ją per Mikalojų Radvilą Juodąjį į Tubingeną buvo išraginęs uolus protestantizmo skleidėjas P. Vergerijus, kuris du kartus lankėsi Vilniuje. Su trumpa pertrauka Merkelis studijavo Tubingene trejus metus. 1563 m. pabaigoje kartu su Pr. Skuminu (Tiškevičiumi) ir dviem broliais Valavičiais jis išvyko studijų į Leipcigą. Kaip paprastai darė užsienyje studijavę Lietuvos didikai, ir jis neįgijo akademinio laipsnio.

Ar Merkelis, kaip didelė dauguma jo amžininkų kilmingųjų Lietuvoje, buvo perėjęs į protestantizmą, užtenkamai nėra įrodymų. Apie kokį jo formalų vėlesnį pasivertimą katalikybėn neužsiminė jokie šaltiniai, kai pavyzdžiui apie tuo pat metu (1575) Vilniaus vyskupijai skiriamąMerkelis Giedraitis. Nežinomo autoriaus darbas koadjutorių Jurgį Radvilą archyve tos rūšies žinių yra daug. Uoli globa P. Vergerijaus, kuris iš visos lietuvių studentų grupės Tubingene sėkmingai studijuojantį Giedraitį buvo labiausiai pamėgęs, įrodo, kad šis studentaudamas neabejotinai šliejosi prie protestantų. Jis turėjo ne vėliau kaip Mikalojus Radvilas Našlaitėlis vėl apsispręsti už Romos tikėjimą (1567). 1571 m. jis tapo kunigu. 1572 m. vasario 8 d. buvo įvestas į vyskupo Valerijono Protasevičiaus kapitulą prelatu-kustošiumi, kuriam buvo pavesta bažnytinių turtų ir liturginių dalykų priežiūra. Dažnai buvo klaidingai rašyta, kad jau 1573 Merkelis vykęs į Paryžių pas pirmąjį elekcinį karalių Henriką Valois sau nominacijos į Žemaičių vyskupus gauti. Betgi Medininkų vyskupas Jurgis Petkūnas (Petkevičius) mirė tik 1574 metų vidurvasaryje, ir dėl vakuojančios vietos Medininkuose dramatiškos varžybos prasidėjo tarp Gniezno primo, arkivyskupo Jokūbo Uchanskio proteguojančio seserėno, kanauninko Jokūbo Voroneckio, ir Giedraičio tik nuo 1574 m. pabaigos. Vilniaus prelatą palaikė Varnių kapitula, Vilniaus vyskupas, Lietuvos luomai, konvertitas Radvilas Našlaitėlis ir Vilniaus Jėzuitai.

a) atversti į protestantizmą pakliuvusius,
b) labiau apšviesti silpnai pažįstančius tikėjimo tiesas,
c) ištraukti dar užsilikusius pagonybėje.
(Panaudoti tekstai iš Zenono Ivinskio Rinktinių raštų, t. 4,
„Krikščionybė Lietuvoje”. Roma, 1987)

[Pasikloniojimas] [Postilė] [M. Daukša ir M. Giedraitis] [Tėvų žemė] [Papročiai] [Kalba] [Istorija] [Meno svetainė] [Valstybinė programa] [Renginiai] [Žiniasklaida] [Naujienos] [Informacija] [Turinys] [Atsiliepimai] [Pradžia]


© Žemaičių kultūros draugijos Informacinis kultūros centras, 1998
Pastabas, pasiūlymus siųskite adresu: samogitia@mch.mii.lt.

Tinklalapis atnaujintas 2003.05.15