JONAS BRETKŪNAS IR JO DIDYSIS DARBAS - Į LIETUVIŲ KALBĄ IŠVERSTA BIBLIJA IR KITI JO DARBAI

 

Bretkūno "Postilė"

 

 


Jonas Bretkūnas

Jonas Bretkūnas gimė 1536 m. prie Frydlando, Bambolių kaime. Jis buvo žymiausias XVI a. Mažosios Lietuvos rašytojas. Mirė 1602 m. spalio 1 d. Karaliaučiuje (spėjama, kad susirgęs maru).

Augo J. Bretkūnas laisvųjų prūsų šeimoje, mokėjo prūsų ir lietuvių kalbas. Rašė lietuviškai. Iš pradžių mokėsi Frydlande, 1555 m. įstojo į Karaliaučiaus universitetą studijuoti teologiją. 1556 m. išvyko į Vitenbergą, čia 1557 m. įstojo į universitetą. Baigęs jį, vedė ir pradėjo dirbti kunigu neturtingoje Labguvos parapijoje. Čia ir jis gyveno gana vargingai. Reikalai pagerėjo tik po to, kai 1587 m. jis vietoje mirusio B. Vilento buvo paskirtas į Karaliaučiaus lietuvišką parapiją. Čia jam buvo geresnės sąlygos ir literatūriniam darbui.

J. Bretkūnas, kaip ir M. Daukša, priklauso antrajai lietuvių humanistų kartai, kuri atėjo po M. Mažvydo, B. Vilento ir kt. Jis padėjo tvirtus pagrindus lietuvių nacionalinės literatūros raidai Mažojoje Lietuvoje.

Tiek, kiek J. Bretkūnas, nenuveikė nė vienas XVI a. lietuvių rašytojas ir vertėjas. Deja, ne viską jam pavyko išspausdinti. Didesnė pusė jo darbų – tai rankraščiai ir spėjami leidiniai. Nacionalinėje lietuviškų knygų ir rankraščių bibliografijoje J. Bretkūnui priklauso 12 pozicijų.

1589 m. Karaliaučiuje pasirodė trys J. Bretkūno parengtos nedidelės lietuviškos knygos: „Giesmės duchaunos” (giesmynas, sudarytas M. Mažvydo „Giesmių krikščioniškų” pagrindu), „Kancionalas nekurių giesmių” (apeiginių giesmių rinkinėlis su gaidomis) ir „Kolektos, arba Paspalitos maldos” (pirmoji lietuviška maldaknygė). Šių trijų knygų išliko po vieną egzempliorių (Upsalos universitete Švedijoje). Netrukus, 1591 m., išėjo dviem dalimis, sujungtomis į vieną konvoliutą, stambus J. Bretkūno darbas „Postilė”, tatai esti trumpas ir prastas išguldymas evangelijų, sakomųjų bažnyčioje”. Tai pirmas spausdintas tokio žanro (pamokslų) lietuvių prozos leidinys. Jis turi didelę reikšmę lietuvių bendrinės kalbos raidai, rašytinio stiliaus formavimuisi.

„Postilėje” nesunkiai apčiuopiame ir lietuvių publicistikos bei visuomeninės-filosofinės minties užuomazgas.

Stambiausias J. Bretkūno darbas – visos Biblijos (ir Senojo, ir Naujojo Testamento) vertimas į lietuvių kalbą.

Bretkūnas itin rūpinosi lietuvių raštijos reikalais. Jis savo lietuviškiems raštams aptarti rengdavo net konferencijas. Rašė ir vokiškai – šia kalba buvo pradėjęs savo tėvynės istorinę apybraižą „Prūsų krašto kronika” (žinomi tik jos fragmentai).

 

Jono Bretkūno Biblija

Tai stambiausias J. Bretkūno darbas – (Senojo ir Naujojo Testamento) vertimas į lietuvių kalbą. Iki mūsų laikų jis nebuvo išleistas. Tai pirmoji tokia didelė skriauda lietuvių kalbai ir literatūrai.

Biblijos vertimas į tautines kalbas XVI a. buvo vienas svarbiausių protestantizmo kultūrinių uždavinių. Biblijoje glūdėjo didžiulės grožinės literatūros versmės. Įvairiuose pasaulio kraštuose iš Biblijos, kaip iš neišsenkamo aruodo, daug menininkų ir rašytojų sėmėsi siužetų. K. Donelaitis taip pat kūrė Biblijos motyvais. Senovės žydų mitai, romanai, novelės, poezija, patekę į Senąjį Testamentą, tapo visos žmonijos kultūros palikimu. J. Bretkūnas pirmasis visa tai atkūrė lietuvišku žodžiu – ir pasakojimo formas, ir turinį. Tą patį galima pasakyti ir apie Naująjį Testamentą. Biblijos vertimą jis baigė 1590 11 27. Po ilgų derybų, kurios vyko su pasaulietine ir bažnytine valdžia J. Bretkūnui stengiantis išleisti Bibliją, 1599 m. valdžia priėmė nutarimą atpirkti J. Bretkūno rankraštį, tačiau net ir po to Biblija nebuvo išleista.

Ką būtų davęs išspausdintas J. Bretkūno Biblijos vertimas lietuvių literatūrai, galime tik numanyti. Amžininkai skaudžiai jautė lietuviškos knygos stoką, apie tai rašė, bet Prūsijos valdžia ignoravo aukštesnius lietuvių šviesuomenės siekimus.

Nemaža dalis J. Bretkūno verstos Biblijos paskelbta pagal turimas fotokopijas jo „Rinktiniuose raštuose” (parengė J. Palionis ir J. Žukauskaitė). Mokslinį visos Biblijos leidimą pagal Miunchene esančius J. Bretkūno rankraščius ėmėsi parengti Vokietijos kalbininkai.

J. Bretkūno gyvenimą ir literatūrinę veiklą ilgą laiką tyrinėjo vokiečių kalbininkas Viktoras Falkenhanas (mirė 1987 m.). Jis dar 1941 m. parašė mokslų daktaro disertaciją tema „Lietuviškos Biblijos vertėjas Jonas Bretkūnas ir jo padėjėjai”

 

(Tekstas parengtas pagal Albino Jovaišos knygelę
„Jie parašė pirmąsias lietuviškas knygas”. V., 1989)

[Pasikloniojimas] [Postilė] [M. Daukša ir M. Giedraitis] [Tėvų žemė] [Papročiai] [Kalba] [Istorija] [Meno svetainė] [Valstybinė programa] [Renginiai] [Žiniasklaida] [Naujienos] [Informacija] [Turinys] [Atsiliepimai] [Pradžia]


© Žemaičių kultūros draugijos Informacinis kultūros centras, 1998
Pastabas, pasiūlymus siųskite adresu: samogitia@mch.mii.lt.

Tinklalapis atnaujintas 2003.05.15