Angliškai

Levas Vladimirovas: KNYGOS ISTORIJA

 

(…) 1595 m. pasirodė ispanų jėzuito Jokūbo Ledesmos populiaraus Katekizmo vertimas į lietuvių kalbą, kurį parengė vienas lietuvių raštijos pradininkų Varnių kanauninkas Mikalojus Daukša (1527?- 1613). Leidinio pavadinimas toks: “Kathechismas, arba Mokslas kiekvienamLevas Vladimirovas krikščioniui privalus. Parasitas per D. Jakuba Ledesma Theologa Societaitis Iesu. Ižgulditas iž Liežuvio Lankiškio ing Lietuviška per Kuniga Mikaloiu Daukša Kanonika Žemaičiu. Išspaustas Vilniuje Metuose užgimimo Viešpaties 1595”.

Tai pirmas žinomas Vilniaus lietuviškas leidinys. Vienintelis pasaulyje išlikęs jo egzempliorius saugomas Vilniaus universiteto bibliotekoje. Įdomus jo likimas. Tikriausiai šis Katekizmas buvo išspausdintas nedideliu tiražu ir jau XVII a. buvo visai pamirštas. Nežinojo, kad jo esama ir XIX a. lietuvių raštijos tyrinėtojai S. Daukantas bei M. Valančius ir pirmieji lietuviškos spaudos bibliografai (K. Nezabitauskis, L. Ivinskis, J. Karlovičius).

1884 m. E. Volteris jį surado Vilniaus viešojoje (dabar Universiteto) bibliotekoje ir perspausdino. 1915 m., artėjant kaizerinės Vokietijos kariuomenei, Katekizmas kartu su kitomis retomis knygomis buvo išvežtas iš Vilniaus į Rusijos gilumą. Nuo to laiko apie šį vienintelį Katekizmo egzempliorių nebuvo jokių žinių. Tik 1956 m., kai Vilniaus universiteto bibliotekos vadovybė rūpinosi susigrąžinti kadaise priklausiusias bibliotekai knygas, paaiškėjo, kad šis unikalus leidinys saugomas TSRS valstybinėje V. Lenino bibliotekoje. Jis kartu su kitomis retomis knygomis buvo grąžintas Vilniaus universitetui.Daukšos Katekizmas - nedidelė 190 puslapių kišeninio formato (13x7,2 cm) knygutė, sudaryta iš dviejų dalių: paties Katekizmo - „Mokslo krikščioniško” (108 psl.) ir „Trumpo Budo Pasisakimo, arba išpažinimo, nuodemių” (109-190 psl.). Abi dalys su atskirais tituliniais puslapiais ir prakalbomis, tačiau, kaip ir lenkiško Ledesmos Katekizmo leidimo, jas į vieną knygą jungia bendra lankų numeracija. Iki šiol dar nėra vieningos nuomonės, kokia spaustuvė išspausdino 1595 m. Katekizmą; leidimo duomenyse ji kažkodėl nenurodyta. V. Biržiškos kategorišku teigimu, knyga išspausdinta jėzuitų spaustuvėje, tačiau jis nenurodo, kuo remdamasis taip teigia. Lenkų istorikai atsargesni, jie pažymi, kad Katekizmas išspausdintas „nežinia kokioje spaustuvėje”. Matyt, ši knyga nebuvo spausdinama akademijos spaustuvėje, o kaip ir 1585 m. latvių ir kiti katekizmai, jėzitų iniciatyva kitur - turbūt D. Lenčickio spaustuvėje. Tai rodo būdinga D. Lenčickiui teksto rinkimo maniera ir kitos poligrafinio knygos apipavidalinimo detalės.

Jėzuitų ordino generolo potvarkis, apribojantis akademijos spaustuvės veiklą, leidžiantis jai būti tik „namine” spaustuve, t.y. spausdinti tik tas knygas, kurių reikėjo pačiai akademijai ir kolegijai, bet ne rinkai, versdavo jėzuitus imtis gudrybių, pavyzdžiui, literatūrą katalikybei propaguoti spausdinti už akademijos sienų, pas kitus spaustuvininkus, o spaustuvės nenurodyti. Galimas daiktas, kad tas generolo potvarkis išardė kai kuriuos jėzuitų leidybinius planus. Vilniaus jėzuitų ordino generolui užsimenama, kad 1595 m. pradžioje į akademijos spaustuvę buvo atiduotas dar kažkoks lietuviškas katekizmas (cathechismus Lithuanicus […] cum orationibus), kuris čia turėjęs būti išspausdintas.

Katekizmą išleisti rūpinosi Vilniaus vyskupijos administratorius B. Vaina. Jėzuitų susirašinėjime su ordino generolu pabrėžiama, kad Katekizmą išvertė „dievobaimingi vyrai dideliu triūsu”. Vertėjų toks pavadinimas lyg ir rodo, kad tai nebuvę jėzuitai, tarp kurių tuo metu tikriausiai ir nebuvo gerai lietuvių kalbą mokančių žmonių. Tačiau dėl kažkokių priežasčių - ar dėl ordino generolo potvarkio pridarytos painiavos, ar dėl to, kad nebuvo mecenato, kuris finansuotų šio katekizmo išleidimą, ar dėl to, kad M. Daukšos Katekizmo vertimas buvo geresnis ir jo mecenatas, Žemaičių vyskupas M. Giedraitis, padengė spausdinimo išlaidas - „dievobaimingų vyrų” išverstas Katekizmas taip ir neišvydo pasaulio.M. Daukšos "Katekizmas"

Duodamas lėšų M. Daukšos Katekizmui išleisti, M. Giedraitis rūpinosi tik savo Žemaičių vyskupija, o M. Daukša Katekizmą skyrė visiems lietuviams.

Daukšos Katekizmas yra J. Ledesmos Katekizmo laisvas vertimas ne iš ispaniško originalo, o iš lenkiško jo leidimo.

Katekizmo reikšmę sudaro vertėjo pastangos kurti ir ugdyti lietuvių knygų literatūrinę kalbą: […] Būdinga M. Daukšos katekizmo ypatybė - leksikos turtingumas, pasireiškęs gausia simonimika, paraleliu įvairių skirtingų žodžių vartojimu, svetimybių šalinimu, naujadarų kūrimu.

Tačiau tai buvo tik žingsnis šia linkme, daug svarbesnė šiuo atžvilgiu yra 1599 m. M. Daukšos Postilė.

Daukšos Katekizmas buvo išspausdintas nedideliu tiražu ir greit dingo iš apyvartos. Jis buvo skirtas Medininkų vyskupijai, todėl jo kalba artimesnė žemaičių tarmei, kuri, atrodo, ne visai buvo suprantama lietuviams aukštaičiams. Todėl Vilniaus jėzuitai ėmėsi antrojo Katekizmo leidimo, kuris buvo „pergulditas lietuviškay” ir „išspaustas Vilniuy Drukornioy Academijos Societatis Jesu metusu […] 1605” su antrašte „Katechismas, aba Pamokimas vienam kuriamgi krikščioniuy reykiamas […] Parašitas nuog D. Jokubo Ledesmos […]”.

Pratarmėje anoniminis vertėjas mini M. Daukšos Katekizmo vertimą ir pabrėžia, kad M. Daukšos Katekizmas dėl žemaičių tarmės ne visiems lietuviams buvęs suprantamas, todėl tekę jį iš naujo versti „lietuviškai”, t.y. pritaikyti skaitytojams aukštaičiams. Tačiau, lyginant abiejų katekizmų tekstus, paaiškėjo, kad vertėjas (manoma, kad tai galėjęs būti K. Sirvydas) ne tiek savarnkiškai vertė, kiek taisė Daukšos vertimą.

Šio mažo dvyliktainio formato 96 puslapių leidinėlio poligrafinis apipavidalinimas net kuklesnis už 1595 m. Katekizmo. Jis turbūt taip pat buvo išleistas nedideliu tiražu.

Šiuo metu žinomas tik vienas šios knygelės egzempliorius, saugomas Krokuvos Jogailos universiteto bibliotekoje.

Lietuviški katekizmai buvo lyg ir pradžia didesnio darbo - vieno svarbiausių senosios lietuvių raštijos paminklo, katalikiškos Postilės, išleidimo lietuvių kalba.

(Fragmentas iš Levo Vladimirovo knygos „Knygos istorija". V., 1979. P.438-441)


[Angliškai][Pasikloniojimas][Postilė][M. Daukša ir M. Giedraitis][Tėvų žemė][Papročiai][Kalba][Istorija][Meno svetainė][Valstybinė programa][Renginiai][Žiniasklaida][Naujienos][Informacija][Turinys][Atsiliepimai][Pradžia]


© Žemaičių kultūros draugijos Informacinis kultūros centras, 1998
Pastabas, pasiūlymus siųskite adresu: samogitia@mch.mii.lt.

Tinklalapis atnaujintas 2003.05.15