Angliškai

AUKOKIME VYSKUPO MOTIEJAUS VALANČIAUS PAMINKLUI

 

 

Aukos priimamos

Aukos, skirtos M. Valančiaus paminklo statybai, pervedamos į
Lietuvos žemės ūkio banko Kretingos skyrių.
Sąskaitų numeriai:
Litais – 701416;
Valiuta – 100701507.

 

 

 

ŽEMAIČIŲ VYSKUPAS MOTIEJUS VALANČIUS

Didysis lietuvių tautos švietėjas ir kultūros puoselėtojas Motiejus Valančius gimė 1801 metais netoli Salantų (Kretingos r.) esančiame Nasrėnų kaime. Pakrikštytas Kalnalio bažnyčioje. Mokėsi Žemaičių Kalvarijoje, studijavo Varniuose ir Vilniuje. Jau studijų laikais pasižymėjo dideliais gabumais, išmintimi ir darbštumu. 1828 metais Vilniaus katedroje įšventinas į kunigus. Dirbo kapelionu Mozyriaus ir Kražių mokyklose. Šviesi kunigo M. Valančiaus asmenybė atkreipė į jį bažnyčios vadovybės dėmesį. 1840 metais jis pradėjo profesoriauti Vilniaus dvasinėje akademijoje, su kuria 1842 metais persikėlė į Peterburgą. 1845 metais grįžo į Žemaitiją ir tapo Varnių kunigų seminarijos rektoriumi. Varniuose jis parašė svarbiausią savo gyvenime mokslinį veikalą – „Žemaičių vyskupystę”, kuriame aprašė Lietuvos bažnyčios, švietimo ir kultūros istoriją. 1849 metais kunigas M. Valančius Neapolyje (Italija) buvo įšventinatas į vyskupus, o 1850 metais paskirtas vadovauti Žemaičių vyskupijai. Jis tapo pirmuoju Žemaitijos vyskupu, kilusiu ne iš bajorų, o iš valstiečių.

Vyskupas M. Valančius ypatingą dėmesį skyrė švietimui. Jo laikais visose parapijose buvo įsteigtos mokyklos, kuriose vaikai mokėsi skaityti gimtąja kalba ir katekizmo. Jis pradėjo kovą su girtavimu, skelbė blaivybės idėjas ir ragino žmones stoti į blaivybės brolijas. 1860 metų duomenimis Kauno gubernijoje blaivininkais buvo 84 procentai visų katalikų tikybos gyventojų. Pats vyskupas rašė dvasinio ir religinio turinio knygas, skatino kitus apsišvietusius žmones rašyti gimtąja kalba. Plačiai po žmones pasklido „Palangos Juzė”, „Antanas Tretininkas”, „Vaikų knygelė”, „Paaugusių žmonių knygelė”. Vyskupo vykdomą gimtojo krašto kultūrinimo ir dorinimo darbą nutraukė po 1863 metų sukilimo Lietuvą užgriuvusios represijos, lietuvių kalbos vartojimo viešose įstaigose ir lietuvių spaudos uždraudimas. Pats vyskupas su kapitula rusų valdžios įsakymu privalėjo 1864 metais persikelti iš Varnių į Kauną. Jam buvo uždrausta lankytis parapijose.

M. Valančius nepasidavė rusų valdžios spaudimui. Jis stojo ginti tautą ir katalikų bažnyčią nuo surusinimo, organizavo Tilžėje (Prūsija) lietuviškų leidinių spausdinimą ir slaptą jų platinimą Lietuvoje. Įsakė kunigams mokyti vaikus bažnyčiose ir reikalauti iš tėvų, kad vaikai, eidami prie pirmosios išpažinties, būtinai mokėtų skaityti. Tėvai patys mokė vaikus namie arba samdydavo vadinamuosius daraktorius, kurie vaikščiojo po kaimus ir mokė vaikus abėcėlės. Šios vargo mokyklos atliko lemiamą vaidmenį mūsų tautos atgimime.

Mirė vyskupas M. Valančius 1875 metais Kaune.
Atgimusi lietuvių tauta nepamiršta didžiojo žemaičio. Tarpukariu buvusioje Žemaičių vyskupijos širdyje Varniuose buvo pastatytas vyskupui Motiejui Valančiui paminklas, jo vardu Lietuvoje pavadinta nemažai gatvių ir katalikiškųjų organizacijų universitetas. Net komunistai neišdrįso paniekinti vyskupo Motiejaus Valančiaus nuveiktų tautos labui darbų. Gimtoji jo sodyba paskelbta architektūros ir istorijos paminklu. Joje atidarytas memorialinis muziejus.

Visos pasaulio tautos gerbia didžius savo vyrus. Ko būtume verti mes, lietuviai, jeigu nesididžiuotume ir deramai neįvertintume paties Dievo mums duoto žemaičių Vyskupo Motiejaus Valančiaus? Šio didžio Ganytojo, lietuvybės puoselėtojo ir tautinių mokyklų kūrėjo, dvasinio ir pasaulietinio turinio knygų autoriaus, nenuilstančio blaivybės propaguotojo garbei nutarta pastatyti paminklą jo gimtinėje Nasrėnuose, Kretingos rajone. Motiejus Valančius lietuvius švietė ir stiprino jų dvasią, visada visa širdimi buvo su Lietuva ir bažnyčia, jo darbai ir nuopelnai svarbūs visai lietuvių tautai.

Tad kreipiamės į Lietuvos Respublikos Prezidentą, Seimo Pirmininką, Ministrą Pirmininką, į tautiečius užsienyje, į visus geros valios lietuvius bei žemaičius ir prašome padėti užbaigti paminklą didžiam lietuviui – Motiejui Valančiui. Pats paminklas jau padarytas. Jo autorius – skulptorius Kęstutis Balčiūnas. Pinigus – 10000 dolerių – tam paaukojo Jungtinėse Amerikos valstijose gyvenantis lietuvis Stasys Vaičius. Esame labai dėkingi jam. Bet nėra lėšų paminklui pastatyti ir jo aplinkai sutvarkyti. Todėl padarykime šį darbą išvien – kiekvienas paaukokime pagal išgales.

Paminklo M. Valančiui statybos organizacinis komitetas


[Angliškai][Pasikloniojimas][Postilė][M. Daukša ir M. Giedraitis][Tėvų žemė][Papročiai][Kalba][Istorija][Meno svetainė][Valstybinė programa][Renginiai][Žiniasklaida][Naujienos][Informacija][Turinys][Atsiliepimai][Pradžia]


© Žemaičių kultūros draugijos Informacinis kultūros centras, 1998
Pastabas, pasiūlymus siųskite adresu: samogitia@mch.mii.lt.

Tinklalapis atnaujintas 2003.05.15