KITI ŽEMAIČIŲ VYSKUPAI, SU KURIAIS DIRBO MIKALOJUS DAUKŠA     Jurgis Petkevičius (Petkūnas, Petkonis) Mikalojus Pacas

Jurgis Petkevičius (Petkonis, Petkūnas) Žemaičių vyskupu buvo 1567 m. lapkričio 14 d.-1574 m. liepos mėnesiais.

• Gimė jis Eišiškėse (tai nurodoma jo testamente) prasigyvenusių bajorų šeimoje. Pradinį išsilavinimą, reikia manyti, gavo Lietuvoje. Mokėsi tikriausia Vilniaus jėzuitų kolegijoje bei akademijoje. Vėliau studijavo Italijoje – Paduvoje ir Feraros universitetuose. Ten įsigijo doktoratą.

• Kaip nurodo Zenonas Ivinskis (Rinktiniai raštai, t. IV. Krikščionybė Lietuvoje. P. 273), 1560-1561 m. buvo Medininkų kanauninkas. Vėliau, Vilniaus kapitulos protokole (1563 11 03) pažymėta, kad vyskupui J. Domanovskiui mirus, Vilniaus kapituloje kanonikatą gavo medicinos daktaras Jurgis Petkunis.

• Į Žemaičius paskirtas po to, kai Medininkų (Žemaičių) vyskupas Viktorinas Virbicką 1566 m. perkėlė į Lucką, kur po vyskupo Jono Andruševičiaus mirties buvo vakuojanti vyskupo vieta. Romai prašymą Petkūną patvirtinti Medininkų vyskupu 1567 01 30 d. pateikė Žygimantas Augustas. Skiriant J. Petkūną Žemaičių vyskupu, konsistorijos aktuose 1567 11 14 buvo pažymėta, kad jis neturįs kanonų teisės ir teologijos laipsnio, tačiau tuos mokslus išmanąs. Tais laikais buvo kalbama, kad iki paskyrimo J. Petkūnis buvęs karaliaus gydytojas. Petkūno (Romos raštuose jis vadinamas Petoky) paskyrimas į vyskupo pareigas užtruko 10 mėnesių.

• Prieš atvykstant į Žemaičių vyskupystę J. Petkūnui, čia apie ketverius metus nebuvo pastovaus vyskupo, todėl bažnyčios reikalus jis rado gerokai pašlijusius, stiprias pozicijas jau turėjo protestantizmas.

• Varniuose Petkūno darbo pradžioje dar pastoviai gyveno ir dirbo 4 kunigai. Iš viso Medininkų vyskupijoje, anot Z. Ivinskio, tuo metu turėjo būti apie 20 katalikų kunigų.

• Yra išlikę duomenų, kad mėgstamas vyskupo užsiėmimas buvo medžioklė. Tą faktą patvirtina ir M. Valančius, savo raštuose nurodęs, kad šis vyskupas buvęs mokytas, bet ne visai dievobaimingas, nes per kiauras dienas medžiojęs.

• Vertindamas J. Petkūno nuopelnus bažnyčiai, Z. Ivinskis pažymi, kad J. Petkūnis „buvo pirmasis vyskupas Žemaičiuose, kuris ėmė vykdyti Tridento suvažiavimo nutarimus. Negalėdamas savo diecezijoje įkurti kunigų seminarijos, (…) Petkūnas užrašė iš savo palikimo 1700 kapų grašių, kad Vilniuje pas jėzuitus būtų mokoma 12 jaunuolių”. 4 iš jų turėjo būti parinkti iš vyskupų miestelių (Varnių, Kaltinėnų, Alsėdžių), 6 bajoraičiai ir 2 iš jo gimtojo krašto, Eišiškių srities. Iš jo užrašytų pinigų 1581 m. vyskupas Merkelis Giedraitis Vilniuje žemaičiams klierikams pastatė namus.

• Kaip rašo Z. Ivinskis, dokumentai rodo, kad J. Petkūnas palaikė glaudžius ryšius su Vilniaus jėzuitais, parėmė Vilniaus bernardinių bažnyčios restauracijos darbus, Varnių katedrai paliko olandiškų religinių paveikslų, bažnytinių indų, religinių rūbų.

• Jurgį Petkeūną yra gerokai išpeikęs Petras Roizijus, tačiau, anot Z. Ivinskis, negalima tą kritiką priimti besąlygiškai, nes P. Roizijus „mėgo ginčus ir žmones subjektyviai vertino”.

• Mirė Jurgis Petkūnas (Petkonis, Petkevičius) 1574 m. Palaidotas Varnių katedros rūsyje.

Gimė apie 1570 m., mirė 1624 m. Žemaičių vyskupu buvo 1610 03 29-1618 11 26.

• Mokėsi Vilniaus jėzuitų kolegijoje, Krokuvos universitete. 1602 m. jau buvo Vilniaus vyskupas pagalbininkas. Po Merkelio Giedraičio mirties karalius Žygimantas Vaza nominavo jį Žemaičių vyskupu, o popiežius Paulius V 1610 m. kovo 29 d. šią nominaciją patvirtino.

• Atvykęs į Žemaičius, tęsė M. Giedraičio pradėtus darbus. Buvo garsus pamokslininkas, uolus ganytojas, globojo jėzuitus ir rėmė jų misijų pastoracinį darbą. Jėzuitai ir vyskupijos kunigai apkeliavo tolimiausias vyskupijos vietas. Vyskupas didikus ragino ten statyti bažnyčias. Jo vyskupavimo metu pastatytos bažnyčios Tryškiuose, Čekiškėje, Grinkiškyje, Tveruose, užbaigta statyti Pašvitinio bažnyčia, iš protestantų atsiimta Kelmės bažnyčia, pradėta byla dėl Šiluvos bažnyčios.

• Didikų remiamas, 1616 m. Kražiuose įkūrė jėzuitus ir jų kolegiją, kuri greitai išaugo į svarbiausią Žemaitijos švietimo centrą.

• Vyskupas buvo silpnos sveikatos, menko kūno sudėjimo, kuprotas. 1614 m., pavedęs vyskupiją valdyti kan. M. Geišui, pats išvažiavo gydytis į Italiją ir apsigyveno Paduvoje. Ten 1618 m. lapkričio 26 d. atsisakė iš vyskupo pareigų ir visam laikui pasiliko ten gyventi. 1622 m. jėzuitams užrašė Milžuvėnų, Getautiškių, Žirmėnų dvarus, kad iš jų pajamų Varniuose pastatytų seminarijai erdvius namus ir ruoštų vyskupijai kunigus. Jėzuitams padovanojo ir savo biblioteką. Mirė Paduvoje 1624 09 06.

• M. Pacas laikomas pirmosios lietuvių kalba išspausdintos panegirikos, kuri su kitomis Vilniaus akademijos studentų įvairiomis kalbomis parašytomis panegirikomis buvo išspausdinta 1589 m. Vilniuje, autoriumi. Panegirika skirta Žygimantui Augustui jo į Vilnių atvykimo proga. Tai pirmasis lietuviškas tekstas, išspausdintas Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje. Jis parašytas hegzametru.

[Pasikloniojimas] [Postilė] [M. Daukša ir M. Giedraitis] [Tėvų žemė] [Papročiai] [Kalba] [Istorija] [Meno svetainė] [Valstybinė programa] [Renginiai] [Žiniasklaida] [Naujienos] [Informacija] [Turinys] [Atsiliepimai] [Pradžia]