Angliškai

ŽEMAIČIŲ KALBOS RAŠYBOS PAVYZDŽIAI

Eilėraščiai


ANGLICKIS StasīsStasys Anglickis
 
Truobalė pri opės
 
   Žemaitiškas eiles skaito Andrius LELIUGA (fragmentai)
 
Vies truobalē čioprīna pašiaušė.
Sens eso, kap latožis, nudrėbės par kuota.
Metu peilē lig kraujė nugrondė pakauši
Ož skuolas ėr ož dounas pasenosė plota.
Jauno būdams aš pats ton truobalė pri opės
Sokėrtau ėš velniuonėšku rōstu.
Puo dėrvuonus aš akmėnis raustiau kap ruopės.
Šēs laikās tuokė vėina akmens dešimtės ėšsėgōsto.
Bova galės kap vondens ėr sekies ba vėina…
Merga vešlė dėdlē nuveiziejau par patė.
Ėr nušvėta truobalės nurūkosės sėinas,
Kad ana pėrma karta če kuojė pastatė.
Biega opės. Čiorlena pruo gala truobalės.
Lēduos vasaras, žėimas, pavasarē vešlė.
Auga mėižiu auksėniu dėrvalės,
Auga sūnā, dokteris rūga kap tešlas.
Vuo kad pauga – stėprībės nabova kor dietė.
Vėsė akmėnis rautė nuoriejė, draskītė pliešėma.
Vėsė truoba ėr patė, kap ouga ėšsėrposė, geidė torietė,
Svėrna pėlna grūdū, vasaruojaus prikrauta kluojėma.
Bat dėrvuonā jau bova vėsė ėšdraskītė,
Ėr kap ruopės išraustītė akmėnis bova.
Ėr nablėka žaliūkams sūnams, kon truobalie pri opės darītė,
Ėr sapnā aple dėdėlė laimė kap dūmā pražova.
Vėins, pražėlosi tieva truobalie palėkės,
Ėšsėpluovė i pašali žemės par jūrės;
Kėts, kap rodėni avėns, blaškītėis ožnėkės,
Vīdams laimė apgaulė, i miesta ėškūrė.
Vėins lėkau če, pasenės, solinkės.
Riemou degėn ismegosi šuona.
Vuo laukū, tėik laukū nugīventu aplinkou…
Vėsa žemė kaimīnu – dėrvuonā!
 
* * *
Aš jums dar nieka nasakiau aple ton sala,
Bornuos napradariau aple prižielosi karklīna.
Veiziek – tėn ontis nusklėndė i bala,
Nukrimt kap velienas, nūmestas i ajerīna.
Anuos tėn lėzdus neš ėš atlašiū ėr smėlgu
Ėr vākus ont kiaušēs kanapietās per.
Geltuonus, kap kiaušīnė, ontīčius ėšved naožėlga
Anuos ėr galvas i maurouta vondėni lig dogna ner.
Tėn tuoks tīliejėms, kelnės atsėraitės,
Puo sėitovas, puo ėštakas, puo maurus braida;
Tėn tuoks klegiejėms žėlvitēs apžielosiuos pašlaities
Ėr tuoks tauškiejėms balsa ėš lonkuos i lonka svaida.
Truobalė tėn, solinkosi i kopra,
Puo tuopuolēs ėr puo klevās kap senė kiūta.
Retā pruo soglaustas šakas auksėnēs pėrštās saulė papeš anuos čiopra,
Retā padraska vies keporė ėš šiaudū ėr ėš kluosčiū pasiūta.
Vākū tėn kopėtas puo kėima mietuos
Ėr pelkės vondėns puo lītaus ėšdīkė taška.
Gīvenėms tėn, kap tas šimtmietis sienis, ein ėš lieta,
Vākā nu vondėns prisemtū pelkiu nabtaška.
Aš jums dar nieka nasakiau aple torpīna,
Aple tas aplatas, tas ganiavas, tas pėivas,
Kor moskolingas ronkas kel i dongo ōžoulīnā,
Kor žemīn klump baltās žėidās apkrautas ėivas.
 
BUORUSEVĪČĀTĖ-ŠĖDLAUSKIENĖ ElėnaElena Šėdlauskienė
 
Skėro mamā
 
Lesiau meilės grūdus
Aš ėš tamstas ronku…
Tonkē mon dar ruoduos, –
Stuovi vės pri longa…
Būdava, veizieso, –
Niekāp nasupraso, –
Lakstē kap kuoks viesols,
Pīnē jouda kasa.
Kumet pabalā tāp,
Žingsnielis paėlsa?..
Šėt – ronkas kap ledā…
Kāp? – Nabatsikelsi?!
Tamstas nier ėr nier vės…
Kamė? Kāp – tėn? Mama?! – – –
Nuvīst – žīd viel gielės…, –
Longs omžems sutema…
 
DŽERVIENĖ Teklė Teklė Džervienė
 
Taks par rogius
 
Kāp ton smėlti, kāp ton žuolė
Šimtā kuoju mīnė, trīpė!
Žemė, je gali, – paskuolink
Sava dėdėlė kontrībė.
Ėr geroma duovėnuok mon
Grīžtontiu skuolūm nalauktė.
Kožd ė šnabžd rogē prinuokėn,
Nažėnuojėn ėš kuo auga.
Anėms narūp, kas daigėna,
Viejūs napalūžtė muokė.
Krės puo dalgēs vėina dėina,
Tava meilės nasovuokėn.
 
Liūdnos eilieraštis
 
Lauks jau ėštoštiejės ėr ėšlīts.
Joudvarniu būrē paviejou sklonda…
Kor, gerõjē žuodē, jūs paklīduot,
Kuo i šėrdi kelė nabatrondat?
Anon dabar lėngvē īr atrastė;
Toštė tėn, kamė riuogsuojė kliūtis,
Takā ba dīgliūm ėr seklės brastvas,
Revā ožneštė, ožžielėn griūtis.
Ėr pėktoma, ėr pavīda aš ožkeikiau –
Naėšlīskėt ėš sunkoma vakarīkštė.
Laisvė kelē nomėi īr parētė.
Grīžkėt tik, gerõjē mona, grīžkėt.
Genīs Pranis
 
Žemaičiou
 
Tvėrčiau sospausk, žemaiti, ronkuo žombi
ėr gėlė vaga ėšvarīk par sava šali,
vuo tava žemės pūdīmu veliena rombi,
būk tvėrts, – tanapalaužėi tava galė.
Ka ėšlek gervės, naktis praded šalčio dvelktė
ėr golbē auksa konkalus padongie skombintė,
tēp ėlgo rondās ėr tēp sunkē dvasiuo alktė,
ėr vės nulēdus galva ētė paskou žombi.
Tvėrčiau sospausk, žemaiti, ronkuo žombi
ėr vaga ėšvarīk par vėsa žemė platė,
gėliau ismeik nuoraga, dalgi linksmiau skombink,
te vėsos sviets tavi ėr tava žemė mata.
 
GĖRDĖNIS Aleksėndra
 
Sēstont Albertou
 
Kriuok a joukēs – metā maun kap žaltē,
I nemačīs čė ne kriuoksėna, ne jouks.
Tik apsižvalgē – vėiziek: jau plaukā baltė
Kap cėdabros, kap tapaliu pouks.
Ruoduos, kū tik buvuom mažė vākā –
Tuokėi mīlemė i tuokėi poikė…
Muotineliau! Vakar, tiktā vakar
Lakstiem, laigiem paopēs kap zoikē.
Ruoduos, nesenē vėsā palėkuom vīrā
I nušuokuom muotinā nu skraita.
Jaunīstelė, dielkuo to nuvītā,
Dielkuo praliekē ir išnīkā tėik greit?
Dā tebspind pastuogie mūsa dalgē,
Dā i žumbis untā suvės naus,
Jug i sieklu pūdīmā išalkõ
Zars kap špuokā rudini nerėmaus.
Šauk dar atsisoktė i tėi kalnelē,
Nu katrū pakėltė i tuolėi liektė taisēs.
Tėkrā šauk!.. Bet negriaudinkēs – nerēk:
Tiktā dėbėsis ir akminis nesēst.
 
Žemaičiūsė
 
Jug gerā, ka čė drōsiau varnu būrē
Par umžius sukiniejēs unt alksnīnās,
Ka tavi kėtēp čė vadėn, vuo sūrē
Tėik skanē kvep – pavasarēs i kvīnās,
Ka niekumet čė nie geriausiou žmuogou
Nie vėins itėktė par daug neimeigė:
Čė viejē žiaurė dėdlē tonkē kriuokau –
Toupītė ipratėn i pėktoma, i meilė.
Jug gerā, ka čė daugiau būn aiškoma,
Ka kėtēp čė pagoud, net ne tēp mošās,
Ka žuodē jūro atsidoud i skomb
Ligu varėnē kamėnūsė unt ōšās,
Kad anėi – kap tėi alksnē – neišnīkst,
Ka laikuos – kėitė, ėšdėdė i statė…
Jug gerā, kad apėntās i jaunīstė
Pargrīžtam, metus svetėmus numetõ!
 
KAZRAGIS Algėrds
 
Pjaun ba peilė, dor ba īlas…
 
Vadėnous aš Vaškīs Ontė –
Prīšakie ba vėina dontė.
Matuot patis, kuoks aš vaikis,
Tuokiū retā pasėtaikīs:
Platiū petiū, aukšta stuota,
Čioprīnelė garbanuota…
Vuonės, Barbės ė Petruonės
Kiaurā loptėis lioub diel monės.
Babkuoms šierė, vīnās gėrdė,
Ne vėina atvierė šėrdi.
Aš – nie krust, a nie ėš vėitas…
Sakė – eso būda kėita.
Tēp ė būtiuo omžio bėngės,
Meilės bortu gal ėšvėngės,
Jego ne ta auksaplaukė,
Kor gīvenėma sojaukė.
Anuos akis kap perkūnā
Trėnkė mona vėsa kūna:
Žondā bala, ausis kaita,
Junto – vėsa dūšė raituos…
Junto – nabier Vaškė Ontės,
Belėikt paėiškuotėis pontė,
Ožsėnertė sau ont kakla
Ėr ožbėngtė meilė akla.
„Dorni, dorni, – viel galvuojo, –
Spiesi dar ožverstė kuojės.
Prabavuok sosėpažintė,
Prisėglaustė, apkabintė…“
Prabavuojau. Atsėkondau –
Ožveliejė mon par spronda.
Mažėlėkė, vuo kad diejė –
Gera posdėini goliejau.
Puo tuo bova baisi gieda,
No, bet anuos naregietė.
Aš, bruolelē, nabgaliejau
Tēp jau dėdėlē mīliejau.
Anuos amats – dontis trauktė.
Nier kuo, mėslėjo, balauktė.
Nuejau, aprėšėis žonda,
Sosėgiedės, nusėgondės…
– Pavardė?
– Aš – Vaškīs Ontė,
Atejau ėštrauktė dontė…
Gelžėis krasie pasvadėna,
Mona galva atkragėna…
I anuos akis veiziejau –
Daugiau nieka nabnuoriejau.
– Kurioj vietoj jaučiat skausmą?
– Vėsor, daktarė brongiausė.
– Kurį trauksim? – viel paklausė.
– Tou, kor prīšakie, pėrmiausē.
No ėr traukė, no ėr ruovė,
Aš kap veršis pjaunams bliuoviau.
Nuoro anon viel regietė –
Ontra donti rēks pridietė…
Grētā borna Vaškė Ontės
Par ton meilė lėks badontė.
Pjaun ba peilė, dor ba īlas,
Šėrdės kraujēs apsėpīlė.
Vaikē, mergės, ratavuokėt,
Kon darītė – sogalvuokėt.
 
 
KOBĖLIOS Justīns Justinas Kubilius
Kāp rēk vėskou padėrbtė
 
– ka nuori Žemaitėjē padėrbtė,
rēk turietė daug vondėnū
ė nemažā žemės…
krūvas akmėnū
rēk vėsor sovėlktė
ė stombio žvīro arba smėltė
ėlgus kelius ėšpėltė,
rēk daug darbū ėšraustė,
kalnū kalnaliu ėš žemės ėškeltė,
ka par tas lonkas ė daubas
biegtom opalē šaltė, –
 
ont vėskuo tuo kāp nuorintās
ožtėmptė da turiesi žema dongo,
paleistė sunkius debesis,
ka eitom ė eitom vės rudini
par Palonga…
bjaurē sunkē būs mon
priželdintė vėsor tėik mėškū –
tumsiū eglīnu, švėisiū beržīnu ė mažū krūmaliu –
ė dā laukus keisto švėiso apšvėistė,
uo kuokemė torgou rēks mon sulīgtė raistus,
kvapus numū ė žemės,
i džiūnontė šėina…
bėjau ė pamislītė, kāp rēks
tėik muolė daubuos prikastė, išmintė,
ėšdegtė tėik rauduonū plītu,
ka ont kuožno kalnalio stuovietom
puo maža bažnīčė, –
ak, anou dėina Valončios dā lėipė, –
rēk itaisītė anam Varnius
ė vėsa vīskupīstė…
žmuogau, kamė to gausi tėik laika,
ka tėlptom vėsė karā,
dešimtimis marū
ė sokėlėmā, –
jug šimtās kartu
spies tavėm ožplaktė
ė Kaunė pakartė ––
kas apsakīs, kėik rēk vėitas,
ka vėskas, kou dā padirbsi,
sotėlptom –
ė žali žuolie, ė kraujė lašos,
ė tas untā liūdnos žmuogos,
kor stuov ont Bartovas tėlto – –
 
Žemaitiu kapalē
 
III
A žvaizdie mirkčiuo, a deg dūšelė,
a medės tomsuo žībčiuo akės vėlka, –
nie žėnkla kuokė, nie krīžiaus, nie takalė –
kāp jums, bruolelē, če mėiguotė ėlgo!
Kāp švėit tėn mienou, kāp lapā blėzg,
kāp šalts sėdabros ont šėrdėis jums varv,
kāp suklink paukštis gīvs lėzdė, –
kas beatspies jūsa pavardės ė vardus?
Par naktis vėinė, par dėinas vėinė –
nematuomė, nežėnuomė – so šaknimis žemie,
so laisvė ont kaklo, so muotinas pėino,
so šaltuos smėltės saujeliems…
– A gėrdat vėdurie naktėis, kāp žemė
ėš mėrtėis keltėis vadėn? –
– Nie žėnkla nier, nie krīžiaus, nie takelė, –
tad kāp mes pareisem ėš tėn?..
 
Iš skaudontiuos gīvībės
(pasakuo Korša žemaitis)
 
Kas mon īr, ka nebgalio
viejou prīšās papūstė,
mėškū pri Darbienu isiūboutė, –
jau dongaus negėrdo,
žemės nebužoudo
i springst mon gerklie
sunkē uždėrbtuoji douna – –
nebmuoko vondėnū
i kalna pavarītė,
debesē plaukiuo, kor nuor,
pasileidė – nesuganītė…
dā mārės pri Klaipiedas vakar susmėrda, –
tieval’, kou eso aš prisidėrbės.
Vakal’, vakal’,
ėsi vėskou mon poikē ištaisės –
kalnū kalnalē lingou,
gol sūnalē pri raista, –
žuolie nežel,
opalē nebieg i kelē nedolk,
šnīpšdama ognės truobuos nebšėlda, –
nuors gīvs i vundinis polk, – –
i dā onkstėnas kuožna rīta,
ka saulelė keltomės, par kėima tekietom,
pru ašaras rēk prašītė…
***
sakau sau, – su duoromo nebūs, –
i nusispjuovės tris kartus i kertė
i Vainiuod’ išmuoviau
liektuvu kėlstont klausītėis
arba gelžkelė stuotie su Olmanio
Senčiu alaus pagertė – –
pu naktėis parsiradės
šlapiūs šiaudūs guliejau palaidā
ba žada i ba vada, –
ir vėsė bova toukart atlaidā:
kuojės takās apejė,
krūmalē akis užvertė,
ka suprastė nebgaliejau,
kou dongus mon sapaliuo gėrts, –
tumsi mēdė aukštībies ūžė, dejava,
raistā pu nogara gurgiejė –
sakiau – paskutiniuoji jau,
ka širdi šaknīm
tēp skaudē suspaudė
oužouls sens unt krūtėnės išaugės, –
šauk dabā to nesišaukės
dongaus švėisuos, žemės teisībės
i cīrolė māža vėrš lauka…
Naktėis bruolalē
nu žemės ronku pakielė
par mėškus nešė, gėiduojė –
švėisē mienou mon švėitė
i žvaigždie šaltuoji, –
ka gėlėi goldė,
takās, kelalēs i spīglēs užkluojė, –
stuov ousis pri šuona
i glaudas smėltė viesiuoji, –
gluost dėinuos merga švėisēs plaukās,
goud, šnabžd atsiklauposi –
lauk dā –
saulelė par groudus tekies –
metelius dā pakintiek – lėka nedaug –
stingtė speigūs, pūtė pelkies,
kaimās degtė, pelėnās liektė,
pamestam unt švėntuoriaus gulietė
i krėstė paršautam daubuo
pri Šatiu arba Muosiedė, –
pakintiek, pabūk dā – jug lėka tėik nedaug –
tūkstontiu tūkstontē
laukamū laukontiū – –
ašara ištrīška i gerklė užspaudė, –
negīvendams vėskou tēp aiškē regiejau –
už dūšės ba vėitas, už kaulus
pagėiduokiav vēdo, mēdės viejau…
***
Ka rītmetie žemė atšėla
i trauklapē rasuojė pri taka,
lakstīdamė vākā rada
dā gīva muni, bat švaka…
Vel’s īr kuojies – rokouji –
su daktarās rēk pasitartė, –
grētā ratus kinkīk,
prisikrauk duobėlū gardės –
i par Muosiedė akminis,
pru Salontū žīdus
i Kretinga bedardus – –
dikuo vėsks tēp pakrīpa
i mona stiprībė tēp bjaurē nulinka, –
lai pasakīs mon
Pabrieža nu Večiū – žuolininks – –
Pontio susijousės Jurgis Umbraziejus
pri šaltū mūru saulelie besiedis,
douna mona, sūri atvežtini
ne jiedė, bat pėrštās lauždams dailē valgė:
– Sūnau nu Korša,
tau muotrėškas rēk
i trūkst vėina balkė…
Plakdams gėniau komēlė nomėi
pru rūpesnius ni kēlė, ni dongaus,
ni Muosiedė lėipu nebregiejau, –
pargedės vėsos kāp maita –
gėntėms kou sakīsio žemaitiu? –
ak, Jurgi, Jurgi to, Umbraziejau…
Latvems malousio;
mel’ns vel’ns trīlėktamė omžiou,
kaujas gars pri Saulės
būs mon galva praskielės,
balki išlaužės
i pri Dorbės –
ka nieks neatkastom, nikomat nesupūtom –
gėlėi i dorpės, – –
metā ēs, kap vondou dėinas plauks,
bat ka būtom bovė tēp
nevierīs mon
ni vākā, ni rogē, ni lauks.
***
Tojau pu dėdėlė kara
išejiev, tieval’,
Latvėjės mėškū kėrstė –
eglės lig dongaus tomsē žalės,
atsėvertės leduos ivėizi vėršo –
susiūbov, sudejov – ir traškiedamas –
skersā unt Korša vėrst…
viepotėnē velnē – lig šakoma –
speigā gelžėnē, –
korav laužus,
šerav šakuom –
ognės – gėiduodama gėismės – kap latvē –
šuok i apšalusi dongu, – –
kėla dūmā, ejė i šiaurė platē,
joudā užkluojė
Gruobinia, Saldus
i posė Lėipuojės.
Vėsks i kaula sušala, mėškā mėigt,
speigūs nebnubund, –
klausuovies vedo susiedė,
kāp gėlėi krūtinie – pu žemiem –
naktimis Rīga vuokėškā dund…
Pjuoviev, kaliev, tašiev i statiev
lig pat naktū joudū,
parsivediev pu patelė,
aplėpuov vargās ir vākās…
dailē iš vedoms kamėnū
dūmā unt Skouda rūka, –
tiktā rousta mon balkiou
jiemė i toukart pritrūka…
Dėltuo ir dabā īr daug tuokiū žaltiū,
kor pu nomus natīmis valkiuojės
ir pru skīlė mon i galva lend –
Karaliaučiou sukel mara,
Lėnkėjė užtvinda, nu joudū vondėnū
šimtās totuoriu parsivāra
ir latvems skelb
arba Švedėjē kara,
ger par naktis,
keikas, spjauduos,
jied paskotėnioujė douna,
prīš Kaliedas su žousimis apgol Rīga,
švintont nu strėbū atmuš Seda arba Skouda
vu rītmetie nusibėngė
i nelaisvė mon pasidoud –
ir par Vėlniu, par dauba Švėntaragė
līnont trauk atsipageriuotė
i Medininkus arma Taura raga – – –
galvel’ mona, kiaura to kramė,
kāp aš, kāp aš pasėėlgau
joudū alksniu, paupiū, vākū
ir gīvenėma – švėnta ir ramė!
***
īr tēp, kap īr – i kėtēp nebūs –
kap šėndėin, par omžius, tēp vakar, –
krės lapā kapaliūs, žuolie supūs,
medē stuovies – kap sūnā, kap vākā – –
veiziek – vėrš žarda blezdinga žaibās narda,
ne tapaliu poukū kelalis būs balts –
unt sunkė vasaras dongaus
akmėnuorē užmėrštus žėnklus iškals, –
i girdiesem, kāp mėglas eit, kap laukā bund,
tik a galiesem tēp gėlėj išgėrstė,
kāp perkūnalis pu žemiems sudund,
kāp smėltė pru tarpus tīlē bėrst…
vu dongaus aukštoms, vu žemės galībė,
kalnū kalnalē, daubuos – daubalės,
opė – kel’s – akmou – dėivalis suklopės –
vėsks tēp sukėba, vėsks luopās lopas
iš skaudontiuos tava gīvībės…
1999 m.
 
KRĪŽEVIČĀTĖ Teklė
 
Žemaitėšks pasėrokavėms
 
– Vuo kumet, mergelė brongi,
Aš tavi turieso?
Vuo kumet kap kvietka longė
Pas monės žīdiesi?
– Vuo tumet, bernieli mona,
Būsma kap balondē,
Kumet ėšdrapakousi
Diebesis padongie.
– Vuo tumet, kumet mienulie
Rugelius pasiesi,
Tumet aš tavi vėina
Truopnē pamīlieso.
– Vuo kumet, mergelė mona,
Vėnčiavuotė būsma?
Vuo kumet veselė trīpsma
Naujuo truobalie mūsa?
– Kumet ėš dongaus žvaizdieliu
Vīna mon ėšspausi,
Tumet tavi – luocna vīra,
Pri šėrdėis priglauso.
 
MILEIKIENĖ VuonaOna Mileikienė
 
Žemaitėška meilė
 
Vuo pasakīk, a viel atėisi
Suklīkos pėmpē ont dėrvuona…
Aš tau ronkelė viel ėštėiso
Ė mūsa meilė būs na muonā.
To mon sakīsi: „Mīlo baisē“ –
Ė špuokā švėlpaus ont šakelės…
No, pasakīk, a viel atėisi,
A gildītė apsėmuok šėrdelė?
Jezminā pasklēs skani smuoka,
Saulelė tūpsēs ož beržīna.
Aš tavės laukso nusėkriuokusi,
Darželie kvietka nusėskīnusi.
Vuo kas par kelms ta meilė īra,
Ka širdi bada kap so peilēs?
Ba meilės šėrdės jau sostīra,
Kuoks durnis ėšgalvuojė meilė?
 
RAMUONĀTĖ-MUKIENĖ DanutėDanutė Mukienė
 
Metā…
Vės retiau anus skaičioujo.
Dėinas…
Kāp laukam ateinontiu!
Nepagalvuojem,
Palīdiedamė anas.
Valondas…
Kuokės trapės anuos,
Nesolaikuomas.
Mėnotas…
Sekundės…
Akėis mėrksnis…
 
Pėrms snėigs
 
Pėrms snėigs…
Savės dar negoudo –
Ligi pavasarė tuolėms kels.
Pėrms snėigs…
Nuorietiuo šīpsuotėis,
Bet gal būtė
Žėmkėnteliou negerā.
Pėrms snėigs
Sogėrgžd puo kuojuoms,
Pėrms snėigs
Kap pasakuo krimt.
Pėrms snėigs…
Tuoki krėsėna!
Sveikėn žemė
Pėrmuosės snaigės…
 
* * *
Žemaitėjuo līn…
Grētā – rodou…
Vuo šėrdie – pavasaris
Ėr nenuorio pripažintė,
Ka vėskas jau praejė.
Dar ne laiks, ne laiks
Ožtrauktė longus,
Dar joukas akis,
Par sapna junto,
Kāp kvep rīta rasa,
Kāp maudaus jūruo,
Paleido kasas,
Ėr vėskas aplinkou tep pat,
Kap pėrma jaunīstės pavasari…
 

[Pasikloniojimas] [Postilė] [M. Daukša ir M. Giedraitis] [Tėvų žemė] [Papročiai] [Kalba] [Istorija] [Meno svetainė] [Valstybinė programa] [Renginiai] [Žiniasklaida] [Naujienos] [Informacija] [Turinys] [Atsiliepimai] [Pradžia]


© Žemaičių kultūros draugijos Informacinis kultūros centras, 1998
Pastabas, pasiūlymus siųskite adresu: samogitia@mch.mii.lt.

Tinklalapis atnaujintas 2008.10.08