ŽEMAIČIŲ VYSKUPIJA MIKALOJAUS DAUKŠOS LAIKAIS

Albinas Jovaišas, Vilniaus universitetas

1. Protestantizmas labiausiai įsigalėjo Žemaitijoje XVI a. trečiajame ketvirtyje. M. Valančiaus teigimu, dėl religinio švietimo sumaišties dalis žemaičių grįžo net prie senameldystės. Vyskupas Jurgis Petkevičius (Petkūnas) tik savo vyskupavimo (1567–1574) pabaigoje ėmėsi ryžtingesnių priemonių taisyti pašlijusią padėtį.
2. Svarbiausią vaidmenį stiprinti katalikybę suvaidino Tridento Visuotinis Katalikų Bažnyčios Susirinkimas (1545–1563). Jo svarbiausi nutarimai ir leidiniai tapo privalomi ir Lenkijos bei Lietuvos katalikų Bažnyčiai, bet įsigaliojo kiek pavėlintai (Lenkijoje 1568 m., Lietuvoje 1578 m.).
3. Daugiausiai nusipelnė Kontrreformacijai Žemaitijoje vyskupas Merkelis Giedraitis (1576–1609). M. Giedraičio paskyrimą Žemaičių vyskupu lėmė lietuvių kalbos mokėjimas. Jėzuitų atsikėlimas į Lietuvą (1569) sudarė galimybę M. Giedraičiui kviesti juos ir į Žemaitiją. M. Giedraitis labai rūpinosi kuo daugiau parengti Vilniaus diecezinėje seminarijoje ir pačioje Žemaitijoje lietuvių kalbą mokančių kunigų, taip pat lietuviškų būtiniausių katalikiškų knygų, kurių beveik nebuvo. Todėl kaip mecenatas rėmė M. Daukšos literatūrinę veiklą, jo išverstų knygų – „Katekizmo“ ir „Postilės“ spausdinimą Vilniuje. Istorikai pripažįsta, kad M. Giedraičio vyskupavimo metais įvyko tarsi antrasis Žemaitijos krikštas – kraštas vėl grįžo prie katalikybės.
M. Giedraičio brolis Martynas Marcelis vadovaudamas karių šimtinei narsiai kovojo su švedais Salaspilio (Kirchholmo) mūšyje 1605 m. ir minimas L. Bojerio poemoje „Karolomachija“ (1606).
4. 1579 m. M. Giedraitis pasikvietė į Žemaičių vyskupiją popiežiaus nuncijaus Lietuvoje ir Lenkijoje J. A. Kaligario (Caligari) auditorių Tarkvinijų Pekulą (Peculus), kuris, turėdamas popiežiaus Grigaliaus XIII įgaliojimus, vizitavo Žemaičių vyskupiją ir savo misijos metu aplankė 15 vietovių. Vizitatorius rėmėsi Tridento Susirinkimo nutarimais, jam rūpėjo visi bažnytinio gyvenimo klausimai. Pirmiausia buvo apžiūrima išorinė padėtis, teiraujamasi apie pajamas, turimas knygas. Tikrindavo kunigų profesinį pasirengimą, jų rezidavimą bažnyčiose, tiesiog egzaminuodavo kaip dvasininkus. Už aplaidų pareigų nevykdymą skyrė bausmes. Klausinėjo apie miestelyje ar parapijoje gyvenančius protestantus ir stačiatikius. Duodavo klausimų apie burtininkus ir kerėtojus. T. Pekului labai rūpėjo kunigų moralė, sugyventinių laikymas, celibato pažeidinėjimai. Vizitacija parodė, kad Žemaičių vyskupijoje yra daug įvairių negerovių. Vyskupui M. Giedraičiui T. Pekulo surinkta informacija ir patarimai, kaip šalinti trūkumus, buvo labai reikalingi, nes tik prieš trejus metus pradėjo savo vyskupijoje dirbti. T. Pekulo vizitacijos dokumentas suteikia kaip reta svarbių žinių apie tai, kokia buvo padėtis Žemaitijoje Kontrreformacijos pradžioje. Jis gana ryškiai atspindi silpstančių protestantų ir atsitiesiančių katalikų konfliktus.
5. Vizitacijos užrašai teikia duomenų ir apie lietuvių kalbos vartojimą bažnyčiose bei lietuviškų poterių mokymą. Vadinasi, jau kreipiamas dėmesys į tautines kalbas. Būdinga, kad apie lietuvių kalbos mokėjimą klausiami ir net tikrinami iš Lenkijos atvykę kunigai.

[Pasikloniojimas] [Postilė] [M. Daukša ir M. Giedraitis] [Tėvų žemė] [Papročiai] [Kalba] [Istorija] [Meno svetainė] [Valstybinė programa] [Renginiai] [Žiniasklaida] [Naujienos] [Informacija] [Turinys] [Atsiliepimai] [Pradžia]


© Žemaičių kultūros draugijos Informacinis kultūros centras, 1998
Pastabas, pasiūlymus siųskite adresu: samogitia@mch.mii.lt.

Tinklalapis atnaujintas 2003.05.15