![]() |
![]() |
|
![]() |
|
|
- Iš tarmių žodynų, tekstų, akademinio Lietuvių kalbos žodyno, Lietuvių kalbos instituto Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriaus rankraštyno surinkta apie 160 keleriopai kirčiuojamų dviskiemenių o-kamienių daiktavardžių. Iš jų beveik pusę sudaro antrosios ir ketvirtosios (plg. kaklas (4) Š, NdŽ, KŽ, LzŽ 131, ZtŽ 257, Kč, Al, Lp (LKŽ K), Mrs, Rdm, Vs (LKI R) / kaklas (2) DrskŽ 131 ir pan.), daugiau nei trečdalį pirmosios ir trečiosios (plg. kelmas (3) Š, NdŽ, KŽ, LzŽ 114, DrskŽ 146, ZtŽ 284; Rod (LKŽ V 523), Dg, Rdm, Drsk, Onš, Dglš, Pns, Mtl (LKI R) / kelmas (1) LzŽ 101, Švnč, Vrnv (LKI R) ir pan.) paradigmų akcentinės gretybės, likusieji variantai užrašyti su pakitusia šaknies priegaide (plg. kaušas (1) ZtŽ 280; J, Rud, Brsl (LKŽ V 445), DvT 86; Brsl, Grv, Vrnv, Zt, Šlčn (LKŽ K) / kaušas (3) ZtŽ 280 / kaušas (4) NdŽ, Rdm, Vs ir pan.).
- Kadangi kirčiavimo gretybės fiksuojamos senuosiuose raštuose, pietinių aukštaičių tarmių bei gretimų šnektų plote, nurodytinos šios jų atsiradimo priežastys:
- 1. Sosiūro ir Fortunatovo dėsniui įsigalėjus, trumpa ar cirkumfleksinė šaknis atidavė kirtį akūtinėms galūnėms (Būga, 1961, 44, 73). Tai galėjo lemti akcentinės paradigmos, turinčios nežymėtąją priegaidę, polinkį į galūninį kirčiavimo išlyginimą (Lazauskaitė, 1998, 27).
- 2. Sutapus paprastosios ir kuopinės daugiskaitos formoms su -ai (Stundžia, 1994, 21), galininko galūnėje pasitaikąs tvirtapradės šaknies o-kamienių daiktavardžių kirčiavimas aiškintinas kaip paradigmos išlyginimo atvejis (Mikulėnienė, 1994, 18, 1996, 152), plg. grūdus Dv (Lipskienė, Vidugiris, 1967, 196; Mikulėnienė, Morkūnas, 1997, 17, 40), Antk, Rūd, Rod, Pls, Kč (LKI R), pėdus Zt (Vidugiris, 1958, 209; 1998, 469), LžŽ 56, 127, Pns (Grumadienė, 1992, 11), Kč, Lp, Rdm, Pls, Plkn, Sel (LKI R), šiaudus LzŽ 61, 133, Zt (Arumaa, 1930, 53; Vidugiris, 1998, 659), tvartus (LzŽ 220, 277, Vs, Rdm; taip pat audeklus, buselus, jungus, krūmus, pjautuvus, šaukštus ir pan. LzŽ 18, 51, 59, 86, 163 tt, kaulus Dv (Arumaa, 1930, 26), Šlt (Grinaveckienė, 1993, 140), LzŽ 28, 90 tt, kelmus LzŽ 114, Lzd ir plg. grūdai, pėdai, šiaudai, tvartai, audeklai, buselai, jungai, kaulai, kelmai ir kt.
- 3. Tarmėse tebeegzistuojantys du daugiskaitos kirčiavimo modeliai: pastovaus (pvz., kalnai, kalnų, kalnams, kalnus ) ir kilnojamojo (pvz., kalnai, kalnų, kalnams, kalnus / kalnus ) ir pan. (Lazauskaitė, 1999, 22).
- Apibendrinto galūninio kirčiavimo įtakos rezultatu laikytinas cirkumflekso atsiradimas akūtinės šaknies o-kamienių daiktavardžių vienaskaitoje (Mikulėnienė, 1996, 152), plg. daiktas / daiktas, žiedas DP (Skardžius, 1999, 76). Pastebėtina, kad dažniausiai į tai linkę trečiosios akcentinės paradigmos formos, plg. arklas / arklas Šnv (LKI R), diegas / diegas Rdm, Al, Švnč, Asv, Arm (LKŽ II 499), Kč, Mrs, Vlk, Pls (LKŽ K), krėslas / krėslas DrskŽ 168 ir pan.
- Kaip rodo surinkta pietinių aukštaičių tarmių medžiaga, galbūt P. Skardžiaus nurodytas korektūros klaidas galima laikyti kirčiavimo variantais.
[Pasikloniojimas] [Postilė] [M. Daukša ir M. Giedraitis] [Tėvų žemė] [Papročiai] [Kalba] [Istorija] [Meno svetainė] [Valstybinė programa] [Renginiai] [Žiniasklaida] [Naujienos] [Informacija] [Turinys] [Atsiliepimai] [Pradžia]
| © Žemaičių kultūros draugijos Informacinis kultūros centras,
1998 Pastabas, pasiūlymus siųskite adresu: samogitia@mch.mii.lt. |
Tinklalapis atnaujintas 2003.05.15 |