DĖL LIE. Daukša KILMĖS

Vytautas Mažiulis, Vilnius

1. Pavarde virtusio asmenvardžio lie. Daukša (Daukšas) = Daugša (Daugšas), kuris paliudytas jau XIV–XV a. istorijos šaltiniuose, kilmė (daryba) nėra aiški. Spėjima, kad jis esąs vedinys iš prieveiksmio lie. daug „gausu, apstu“ (Lietuvių pavardžių žodynas I 472), nelengva patikėti.

2. Asmenvardis lie. Daugša (Daugšas) yra priesagos -ša (-šas) darinys, bet jis atsirado, manyčiau, ne kaip vedinys iš prieveiksmio lie. daug, o kaip priesaginis trumpinys dvikamienių asmenvardžių iš jų sando Daug- (pvz.: Daug-vinas, Daug-vydas ir pan.) arba -daug- (pvz.: Jo-daugas, Vai-daugas ir pan.). Tai, kad šis sandas istoriškai sietinas ir su prieveiksmiu lie. daug (žr. Prūsų kalbos etimologijos žodynas I 181 t. ir liter.), dėl pačios asmenvardžio lie. Daugša (Daugšas) darybos nėra svarbus dalykas.

3. Pranešime aptariama ir daugiau lie. priesaginių trumpinių iš dvikamienių asmenvardžių (jų sandų).


[Pasikloniojimas] [Postilė] [M. Daukša ir M. Giedraitis] [Tėvų žemė] [Papročiai] [Kalba] [Istorija] [Meno svetainė] [Valstybinė programa] [Renginiai] [Žiniasklaida] [Naujienos] [Informacija] [Turinys] [Atsiliepimai] [Pradžia]


© Žemaičių kultūros draugijos Informacinis kultūros centras, 1998
Pastabas, pasiūlymus siųskite adresu: samogitia@mch.mii.lt.

Tinklalapis atnaujintas 2003.05.15