SALIAMONO RISINSKIO LIETUVA
Sigitas Narbutas, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
Saliamonas Risinskis (m. 1625 XI 18), pasirašinėjęs taip pat Pantero kriptonimu, paliko ženklų pėdsaką literatūros istorijoje. Baigęs humanitarinių mokslų studijas Vokietijos universitetuose, maždaug nuo 1600 m. iki mirties jis tarnavo kunigaikščiams Radviloms. Iki šiol S. Risinskis buvo vertinamas dėl klasikinės filologijos tyrinėjimų (1587 m. Altdorfe išėjo Dvi Saliamono Pantero laiškų knygos, kuriose aptariami kai kurių antikos autorių kūriniai; 1620 m. Niurnberge buvo išspausdinta Saliamono Risinskio pastabų arba samprotavimų apie stoikų filosofo Liucijaus Anėjaus Senekos laiškus knyga), panegirinio turinio raštų (1614 m. Liubčioje išėjo Trumpas pasakojimas apie garsiuosius šviesiausiojo didiko Kristupo Radvilos žygius), tautosakos publikacijos (1618 m. ten pat buvo išspausdintos Aštuoniolika šimtinių lenkiškų patarlių), taip pat turėtos vertingos bibliotekos, kurioje būta kūrinių lietuvių kalba.
Praėjusių metų pabaigoje Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas gavo iki šiol nežinomų S. Risinskio rankraščių kopiją. (Originalai saugojami Balzeko lietuvių kultūros muziejuje Čikagoje.) Nauji tekstai: kunigaikščio Jonušo I Radvilos biografija, komentarai kol kas nežinomai Kochlevskio sukurtai Radvilų giminės istorijai, taip pat Traktatas apie Radvilų giminės kilmę, suteikia svarbios medžiagos šio autoriaus pasaulėžiūrai ir saviraiškai suprasti. Iš Lietuvos didikų idealizuotų portretų matyti vertybinė autoriaus orientacija. S. Risinskio rankraščiuose Šventosios Romos Imperijos kunigaikščiai vertinami ne tik dėl individualių savybių, bet ir dėl nuopelnų tėvynei Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Rankraščiuose liečiama šios valstybės istorija, pateikiama nežinomų faktų apie Vilniaus praeitį. Visa tai rodo S. Risinskį buvus savo krašto DLK patriotu, siekusiu jį išgarsinti pasaulyje.