KAI KURIŲ ŽODŽIŲ GRAMATINIS STATUSAS MIKALOJAUS DAUKŠOS TEKSTUOSE

Albertas Rosinas, Vilniaus universitetas

1. Mikalojaus Daukšos tekstuose daiktavardžio ir būdvardžio pozicijoje vartojamas žodis tūlas, -a turi reikšmes „daugus, įvairus, dažnas“. Tradiciškai jis laikomas įvardžiu. Tik K. Jaunius ir P. Skardžius pagrįstai jį laikė būdvardžiu.
Tūlas, kaip būdvardžio, statusą patvirtina Daukšos tekstai: 1) šiam žodžiui yra būdingi laipsniai; 2) iš jo daromas prieveiksmis tūlai, kuris taip pat turi prieveiksmiams būdingus laipsnius.
Tik tam tikruose kontekstuose tūlas gali priartėti prie santykinę kiekybinę informaciją perteikiančių žymimųjų įvardžių. Tačiau kontekstinė reikšmė nėra pagrindas skirti šį žodį prie įvardžių.
Sinchroninė ir diachroninė tūlas analizė leidžia daryti tvirtą išvadą, kad šis žodis niekada nebuvo įvardis; jis funkcionavo kaip kvantorinis žodis, priklausantis būdvardžių klasei.
2. Kaip rodo Daukšos ir kitų XVI–XVII a. autorių tekstai, žodžio wissokias tik vienaskaitos formos turėjo bendrumo įvardžio reikšmes „kiekvienas, bet kuris“, o daugiskaitos formos – būdvardžio reikšmę „įvairus“. Vienaskaitos formų įvardinį statusą patvirtina šio žodžio koreliacijos su reliatyviniu įvardžiu kuris įvardiniuose sakiniuose.
3. Savybiniai sangrąžiniai įvardžiai, turintys ne tik linksnio, bet ir giminės bei skaičiaus kategorijas, Daukšos tekstuose (ir rytų aukštaičių šnektose) neturi tiesioginio linksnio; jų paradigma prasideda kilmininku (kaip ir sangrąžinio įvardžio savęs, savo).
Nesusijusiuose su asmeniu pasakymuose vartojamos sav- šaknies vardininko ir kitų linksnių formos (plg.: Gali gyvent: i gryčia sava, i daržas savas; Aukšti namai, bet savi etc.) turi ne savybinio įvardžio, o savybinio būdvardžio reikšmę ir kontrastuoja būdvardžio svetimas formoms.
Tai, kad sangrąžiniai ir savybiniai sangrąžiniai įvardžiai neturi tiesioginių linksnių formų, galima paaiškinti jų ypatinga paskirtimi – daiktavardžių resp. asmeninių (bei savybinių) įvardžių netiesioginių linksnių substitucija.
4. Tik Daukšos „Postilėje“ vartojamas reliatyvinis įvardis kaskasg (gal. käkäg), kuris koreliuoja su absoliutiniu bendrumo įvardžiu wissawis%), yra konstrukcijos wissa kas : kas(g) resp. wissa kä : kä(g) perinterpretacijos padarinys prijungiant prie reliatyvinio įvardžio samplaikinio bendrumo įvardžio antrąjį dėmenį, t. y. wissa kas : kas(g) ® wissa : kaskas(g) resp. wissa kä : kä(g) ® wissa : käkä(g) pagal koreliacijos wissa : kas resp. wissa : kä modelį.

[Pasikloniojimas] [Postilė] [M. Daukša ir M. Giedraitis] [Tėvų žemė] [Papročiai] [Kalba] [Istorija] [Meno svetainė] [Valstybinė programa] [Renginiai] [Žiniasklaida] [Naujienos] [Informacija] [Turinys] [Atsiliepimai] [Pradžia]


© Žemaičių kultūros draugijos Informacinis kultūros centras, 1998
Pastabas, pasiūlymus siųskite adresu: samogitia@mch.mii.lt.

Tinklalapis atnaujintas 2003.05.15