KAI KURIŲ ŽODŽIŲ GRAMATINIS STATUSAS MIKALOJAUS DAUKŠOS TEKSTUOSE
Albertas Rosinas, Vilniaus universitetas
- 1. Mikalojaus Daukšos tekstuose daiktavardžio ir būdvardžio pozicijoje vartojamas žodis tūlas, -a turi reikšmes daugus, įvairus, dažnas. Tradiciškai jis laikomas įvardžiu. Tik K. Jaunius ir P. Skardžius pagrįstai jį laikė būdvardžiu.
- Tūlas, kaip būdvardžio, statusą patvirtina Daukšos tekstai: 1) šiam žodžiui yra būdingi laipsniai; 2) iš jo daromas prieveiksmis tūlai, kuris taip pat turi prieveiksmiams būdingus laipsnius.
- Tik tam tikruose kontekstuose tūlas gali priartėti prie santykinę kiekybinę informaciją perteikiančių žymimųjų įvardžių. Tačiau kontekstinė reikšmė nėra pagrindas skirti šį žodį prie įvardžių.
- Sinchroninė ir diachroninė tūlas analizė leidžia daryti tvirtą išvadą, kad šis žodis niekada nebuvo įvardis; jis funkcionavo kaip kvantorinis žodis, priklausantis būdvardžių klasei.
- 2. Kaip rodo Daukšos ir kitų XVIXVII a. autorių tekstai, žodžio wissokias tik vienaskaitos formos turėjo bendrumo įvardžio reikšmes kiekvienas, bet kuris, o daugiskaitos formos būdvardžio reikšmę įvairus. Vienaskaitos formų įvardinį statusą patvirtina šio žodžio koreliacijos su reliatyviniu įvardžiu kuris įvardiniuose sakiniuose.
- 3. Savybiniai sangrąžiniai įvardžiai, turintys ne tik linksnio, bet ir giminės bei skaičiaus kategorijas, Daukšos tekstuose (ir rytų aukštaičių šnektose) neturi tiesioginio linksnio; jų paradigma prasideda kilmininku (kaip ir sangrąžinio įvardžio savęs, savo).
- Nesusijusiuose su asmeniu pasakymuose vartojamos sav- šaknies vardininko ir kitų linksnių formos (plg.: Gali gyvent: i gryčia sava, i daržas savas; Aukšti namai, bet savi etc.) turi ne savybinio įvardžio, o savybinio būdvardžio reikšmę ir kontrastuoja būdvardžio svetimas formoms.
- Tai, kad sangrąžiniai ir savybiniai sangrąžiniai įvardžiai neturi tiesioginių linksnių formų, galima paaiškinti jų ypatinga paskirtimi daiktavardžių resp. asmeninių (bei savybinių) įvardžių netiesioginių linksnių substitucija.
- 4. Tik Daukšos Postilėje vartojamas reliatyvinis įvardis kaskasg (gal. käkäg), kuris koreliuoja su absoliutiniu bendrumo įvardžiu wissa (® wis%), yra konstrukcijos wissa kas : kas(g) resp. wissa kä : kä(g) perinterpretacijos padarinys prijungiant prie reliatyvinio įvardžio samplaikinio bendrumo įvardžio antrąjį dėmenį, t. y. wissa kas : kas(g) ® wissa : kaskas(g) resp. wissa kä : kä(g) ® wissa : käkä(g) pagal koreliacijos wissa : kas resp. wissa : kä modelį.