MIKALOJAUS DAUKŠOS "POSTILĖ"TRIJŲ KALBŲ IR KULTŪRŲ SĄVEIKA

Eugenija Ulčinaitė, Vilniaus universitetas

– Mikalojaus Daukšos „Postilėje“, turint galvoje visą knygos sandarą, galima įžvelgti trijų kultūrų klodus: Antikos, Renesanso, Baroko.
– Sekimas Antikos literatūra, jos žanrais ir topika, aiškiai matomas Venclovo Daujoto-Labunauskio epigramose Merkelio Giedraičio herbui, Mikalojaus Daukšos lotyniškoje pratarmėje, dedikuotoje tam pačiam žemaičių vyskupui Merkeliui Giedraičiui, „Postilės“ vertimo stilistikoje ir sintaksėje.
– Sekimas Antika kartu yra ir Renesanso epochos ženklas. Renesansinis yra M. Daukšos išsilavinimas, gimtosios kalbos aukštinimas, tautos samprata.
Renesansinė buvo ir pati situacija, susiklosčiusi Varniuose XVI a. paskutiniaisiais dešimtmečiais: vyskupo Merkelio Giedraičio siekis sutelkti aplink save žmones, kurie paliudytų Europai lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės esatį. Šį siekį realizavo Motiejus Strijkovskis, Varniuose parašęs pirmąją Lietuvos istoriją (Kronika, 1582), ir Mikalojus Daukša, išvertęs J. Vujeko „Postilę“ (1599).
– Tačiau M. Daukšos „Postilė“ yra ir barokinis kūrinys, išreiškiantis patridentines Katalikų Bažnyčios nuostatas. Tai – kovojanti Bažnyčia, negailestinga jos reformatoriams – M. Liuterio ir J. Kalvino pasekėjams. M. Daukšos vaidmuo verčiant „Postilę“ prilygsta Petro Skargos vaidmeniui. Katalikų Bažnyčios galybės ir vienybės idėjas, kurias P. Skarga skelbė lotynų ir lenkų kalbomis, M. Daukša pirmasis išsakė lietuviškai. Retorinė ir emocinė M. Daukšos „Postilės“ įtaiga pranoksta intelektualinę J. Vujeko „Postilės“ argumentaciją. Siekimas paveikti skaitytoją afektais ir vaizdais, o ne argumentais – tai Baroko literatūros ir estetikos raiškos būdai.

[Pasikloniojimas] [Postilė] [M. Daukša ir M. Giedraitis] [Tėvų žemė] [Papročiai] [Kalba] [Istorija] [Meno svetainė] [Valstybinė programa] [Renginiai] [Žiniasklaida] [Naujienos] [Informacija] [Turinys] [Atsiliepimai] [Pradžia]


© Žemaičių kultūros draugijos Informacinis kultūros centras, 1998
Pastabas, pasiūlymus siųskite adresu: samogitia@mch.mii.lt.

Tinklalapis atnaujintas 2003.05.15