KRAKĖS     Krakių seniūnija Krakių seniūnijos lankytinos vietos Krakių Šv. Motiejaus Apaštalo parapijos bažnyčia Krakių kotryniečių vienuolynas

Krakių miestelis – Kėdainių rajone, 21 km į šiaurės vakarus nuo Kėdainių

Čia subėga keliai nuo Dotnuvos, Gudžiūnų, Grinkiškio, Ramygalos, Pernaravos.

Pro miestelį teka Smilgaitės upė.

Manoma, kad vietovės vardas yra kilęs nuo žodžio „krakės” (senas karosos – žuvies vardas).

Krakių Šv. Motiejaus Apaštalo parapijos bažnyčia

• Krakių istorija sena. Istorikas V. Pašuto mano, kad jau XIII-XIV a. buvęs Krakų valsčius. XV a. istoriniuose šaltiniuose minimas Krakių pavietas. Vytautas 1421 m. Krakių valsčių su žmonėmis užrašė Žemaičių vyskupo valda. XV a. čia įkurtas vyskupo dvaras. Prie jo išaugo miestelis. 1478 m. jame buvo kelios gatvės ir bažnyčia.
• Nors Krakės buvo vyskupo valda, tačiau bažnyčia pastatyta tik apie 1478 m.
• Viename Žemaičių vyskupo Baltramiejaus 1478 m. rašytame laiške minima, kad jo pirmtakų įsteigtas bažnyčiai aprūpinti fondas esąs labai menkas. Tada vyskupas Baltramiejus paskyrė parapijai Norkūnų kaimą su 7 valakais ir 10 margų žemės.
• Vyskupas M. Valančius „Žemaičių vyskupystėje” rašo, kad Krakių klebonas Jurgis Talaitis 1529 m. įruošęs (turbūt atnaujinęs) bažnyčią.
• 1570-1572 m. Krakių klebonu dirbo lietuvių raštijos pradininkas LDK Mikalojus Daukša. Jis Krakėse įsteigė mokyklą, kurioje 1579 m. mokėsi 12 mokinių.
• Žemvaldžiai Barauskiai savo lėšomis Krakėse įrengė altariją, o bažnyčioje – koplyčią. Vėliau, perėję į reformatus, jie į savo pusę patraukė daugelį parapijiečių.
• M. Valančius „Žemaičių vyskupystėje” rašo, kad, Krakėse tuo laiku nebuvo likę katalikų. J. Barauskis atsiėmė dalį bažnyčiai užrašytų žemių. Tačiau, kai labai sumažėjo dešimtinės mokestis iš vyskupo valdų, Krakėse katalikų klebonui pragyventi buvo gana sunku, todėl jo ten kurį laiką visai nebuvo.
• Kunigas M. Daukša Krakėse taip pat sunkiai vertėsi, todėl jis čia visą laiką negyveno. Iš 1579 m. Žemaičių vyskupijos vizitatoriaus Tarkvinijaus Pekulo vizitacijos akto matyti, kad iš klebono pajamų nebuvo galima išlaikyti ir vikaro, o dar reikėjo išlaikyti mokytoją. Tačiau, pagal vizitatorių, Krakių bažnyčia tuo metu buvo „pakankamai graži ir gerai prižiūrima, nors nėra puošni ir turtinga”.
• Kadangi M. Daukša visą laiką Krakėse negyveno, miestelėnai vizitatoriui skundėsi, kad dažnai nesą kam teikti sakramentų ir laikyti pamaldų. Daukša teisinosi, kad jis laikydavęs Krakėse vikarą ir tik keletą mėnesių bažnyčia neturėjusi kunigo.
• Vizitatorius mini ir mokytoją Adomą Grodzkį. Tuo laiku jis mokė „Kornelijaus gramatikos, garbingo gyvenimo ir mažojo katekizmo”.
• Kai kurie vyskupai, ypač J. Tiškevičius, mėgo Krakes ir dažnai čia lankydavosi. Jis padovanojo bažnyčiai kelis paveikslus, kai kurias iš Romos atvežtas relikvijas. Krakių klebonas kun. A. Vitkevičius pastatė koplyčią, o vyskupas J. Tiškevičius prie jos įkūrė krikščioniškojo mokslo broliją.
• Greičiausiai XVII a. pradžioje bažnyčia buvo atstatyta.
• 1768 m. vysk. Jonas Bocianskis pastatė naują medinę bažnyčią. Jai ėmus nykti, 1897-1908 m. L. Mikonis, I. Vitkus ir I. Vidmantas parapijiečių lėšomis pastatė naują gražią mūrinę bažnyčią. Apie 1931 m. klebono kun. K. Marmos rūpesčiu jos vidus gražiai išdekoruotas. Senoji medinė bažnyčia nugriauta.
• Krakės ilgą laiką buvo dekanato centras. 1940 m. parapija turėjo 6145 katalikus.

Bažnyčios architektūra

• 1897-1908 m. statyta mūrinė Šv. Motiejaus parapinė bažnyčia yra eklektinio stiliaus (tai būdinga minėtam laikotarpiui). Į fasado priekį patrauktas keturių tarpsnių bokštas palaipsniui laibėja. Kryžminės navos transeptai yra lygaus aukščio su vidurine nava. Šoninių sienų kontraforsai iškyla virš šoninių navų stogų ir išorinėmis arkomis remia aukštąsias sienas. Tai jau gotikos požymis. Tačiau pusapskričių arkų langai ir vidaus architektūra turi baroko bruožų. Išorinės sienos netinkuotos, iš plytų, papuoštos dantytais frizais ir profiliuotais langų apvadais.
• Navas atskiria daugiabriauniai sunkūs pilioriai su arkadomis. Jų puskliautės išpuoštos žvaigždiniais plafonais. Cilindrinių skliautų skiriamosios arkos panašiai dekoruotos, o skliautų paviršiai išskaidyti nerviūromis. Piliorių kapiteliai papuošti dvigubų voliutų frizais. Apdaila dirbtinio marmuro. Trisienėje absidoje dviejų langų apšviestas didysis altorius mirga daugybe lipdytų ir tapytų ornamentų, bokštelių, statulų. Ne altoriaus visuma, o tik jos atskiros dalys primena orderinę tvarką, būdingą barokui. Panašiai puošni ir sakykla prie kairiojo transepto pilioriaus, su baldakimu ir statula. Bažnyčia dekoruota 1931 m.
• Nepriklausomubės metais Krakės buvo Kėdainių apskr. valsčiaus centras. 1933 m. Krakėse gyveno 1659 gyventojai, iš kurių 878 lietuviai, 575 žydai.
• Po II-ojo pasaulinio karo Krakės buvo Kėdainių rajono apylinkės ir kolūkio centras. 1959 m. čia gyveno 1047 gyventojai. Iš Krakių bažnyčioje saugomų vertybių reikėtų išskirti šias: paveikslą „Šventoji šeima” (XIX a. rėmai), XIX a. Šv. Jono Nepomuko medinę skulptūrą, 1861 m. pagamintą gražiai ornamentuotą kryžių ir kt.

(Publikacijai panaudoti fragmentai iš Broniaus Kviklios knygos „Lietuvos bažnyčios”. Čikaga, 1983, t. 3, p. 250-251)

Krakių kotryniečių vienuolynas ir bažnyčia

Adresas:

Kėdainių r.

Mergelės ir kankinės šv. Kotrynos seserų kongregacijos vienuolynas

Tel.: (8-257) 38326

• Kotryniečių vienuolija 1571 m. įsteigta Braunsberge. Jos veikla glaudžiai susijusi su Lietuva.
• Varmijos vyskupas Petras Tilickis, 1602 m. lankydamasis Vilniuje, patvirtino savo parengtą naują kotryniečių konstituciją. Krakėse kotrynietės pradėjo kurtis apie 1615 m. Žemaičių vyskupas Merkelis Geišas, paskirtas apaštališkuoju vienuolijos vizitatoriumi, 1631 m. vienuoliją reformavo.
• Spėjama, kad, įkuriant vienuoliją Krakėse, daug kuo prisidėjo Vilniaus jėzuitai, kurie tuo laiku palaikė glaudžius ryšius su kotrynietes globojusiais Braunsbergo jėzuitais, taip pat ir minėtas Žemaičių vyskupas M. Geišas.
• Bajoraičių vienuolių bendruomenė su vienuoliškais įžadais, bet be klauzūros Krakėse buvo įkurta dar prieš 1640 m. ir ilgą laiką buvo vienintelis kotryniečių vienuolynas Lietuvoje.
• Oficialiai vienuolynas įsteigtas 1645 m. Žemaičių vyskupo Jurgio Tiškevičiaus rūpesčiu ir lėšomis – vyskupas dovanotoje teritorijoje pastatydino medinę bažnyčią ir vienuolyną, išrūpino žemės valdų.
• Kaip rašo Bronius Kviklys 1983 m. Čikagoje išleistoje knygoje „Lietuvos bažnyčios”, t. 3, p. 253, karalius Jonas Kazimieras šiam vienuolynui užrašė Aleknaičių ir Šukaičių kaimus, o vyskupas Petras Parčevskis 1657 m. dovanojo dar 2 valakus žemės, Krakių klebonas Vitkevičius atidavė savo namus.
• Vyskupas Kazimieras Pacas 1668 m. pasikvietė keletą kotryniečių iš Varmijos, kad jos Krakių vienuolėms pritaikytų savo regulą, ir skyrė lėšų naujos bažnyčios statybai. B. Kviklio duomenimis, šis vyskupas kotrynietėms padovanojo dar ir malūną. 1673 m. sausio 11 d. Krakių vienuolės davė įžadus pagal kortyniečių regulą ir įsijungė į šios kongregacijos Varmijos šeimą.
• Krakėse 1692 m. pastatyta bažnyčia ir vienuolynas, kuriam sudegus naujas iškilo 1722 m. Tačiau gaisrai ir toliau negailestingai niokojo konventą: vienuolynas ir bažnyčia degė dar ir 1863 m. bei 1913 m. Dalį vienuolyno turtų 1842 m. caro valdžia nusavino, o seserų išlaikymui paskyrė pensiją.
• Nuo pat savo įsikūrimo seserys kotrynietės slaugė ligonius, daug dėmesio skyrė mergaičių auklėjimui ir vertėsi rankdarbiais. Tačiau 1842 m. joms buvo uždrausta mokyti mergaites, neleista daugiau priiminėti kandidačių – siekta, kad palaipsniui visos vienuolės išmirtų, vienuolynas savaime sunyktų.
• Tuo laiku buvo kalbama, kad vienuolynas paliktas tik todėl, kad turėjęs Šv. Kotrynos vardą. Rusai, gerbdami savo carienės atminimą, nedrįsę naikinti šiuo vardu pavadintos institucijos.
• Per 1863 m. gaisrą Krakių bažnyčia sudegė. Gaisro metu buvo sunaikinti ir kai kurie vienuolyno trobesiai, archyvas, fundaciniai aktai, daug vertingų daiktų. Tada pamaldos buvo laikomos vienuolyno koplyčioje. Palaipsniui nutrūko ryšys su centru Braunsberge.
• Kaip rašo B. Kviklys, 1863 m. sukilimo metu vienuolynui priklausiusioje kalvėje rusai surado pasislėpusį sukilėlį. Nors vienuolės apie jo buvimą nieko nežinojo, sukilėlio slėpimu buvo apkaltintas vienuolyno kapelionas kun. Vincentas Kumpikevičius. Kunigas ištremtas į Sibirą, kur jis ir mirė. Į Sibirą buvo ištremta ir vienuolyno viršininkė.
• 1864 11 25 vienuolėms buvo leista atlikti paskutinius įžadus. Tai stebėjo 4 žandarai, kurie turėjo prižiūrėti, kad įžadų neduotų daugiau seserų, negu leido valdžia.
• 1873 m. vienuolyne buvo 12 seserų, 1895 m. – 7, o 1904 m. – 3. Tuo laiku vienuolių vyresnioji buvo M. Sutkevičiūtė.
• Vienuolynas nebuvo uždarytas ir seserys išsilaikė visą carinės priespaudos laikotarpį – tuo šio vienuolyno istorija itin išsiskiria bendrame Lietuvos vienuolynų kontekste.
• Žinoma, kad 1904 m. caro įpėdinio Aleksiejaus gimimo proga, užtarus aukštam valdininkui, o kotrynietėms paskelbus toleranciją imperatoriui, joms leista vėl priimti kandidates ir atidaryti noviciatą (iki I-ojo pasaulinio karo į vienuolyną buvo priimamos tik bajoraitės ir vartojama tik lenkų kalba).
• Kviklys, komentuodamas šią caro padarytą išimtį, nurodo, kad kotrynietės, sužinojusios, kad vienuolynas vis dėlto gali būti uždarytas, pasiuntusios į Petrapilį pasiuntinį su prašymu palikti vienuolyną veikiantį. Jis į caro rūmus atvykęs labai anksti ir pirmasis atsistojęs prie caro laukiamojo durų. Tą naktį kaip tik carui gimęs sūnus – įpėdinis. Caras buvęs laimingas ir sūnaus gimimo proga liepęs patenkinti pirmąjį žmonių prašymą, nežiūrint koks jis bebūtų. Tokiu būdu vienuolynas ir išlikęs.
• Po XIX a. gaisrų vienuolynas buvo atstatytas, tik jau kitoje vietoje, atokiau nuo miestelio.
• 1905 m. gruodžio mėn. į vienuolyną įstojo 9 kandidatės, iš kurių 1907 m. gruodžio 6 d. keturios davė įžadus. Po to vienuolių skaičius ėmė augti: 1914 m. jų buvo 12. Nuo 1919 m. seserys dirbo mokykloje, vaikų ir senelių prieglaudoje.
• 1923 m. Krakių kotrynietės vėl susijungė su centru Braunsberge. Tada panaikinta griežta klauzūra, vienuolyne įvesta lietuvių kalba.
• Nuo 1926 m. vienuolės prižiūrėjo nepilnamečių mergaičių nusikaltėlių auklėjimo įstaigą, mokė namų ruošos, rankdarbių, o 1928 m. įkūrė pradžios mokyklą mergaitėms.
• Nuo 1933 m. Krakės tapo tais metais įkurtos ir sparčiai augančios savarankiškos Lietuvos kotryniečių provincijos centru, čia gyveno provinciolė, buvo 33 seserys.
• 1939 m. vienuolyne jau gyveno 25 seserys, 10 novicių, 8 postulantės. 1940 m. kotrynietės veikė 17-oje Lietuvos vietovių, kur dirbo 111 seserų.
• Krakių vienuolynas uždarytas 1948 m. Tuo laiku kelios kotrynietės pasitraukė į Vakarus.
• Krakėse kongregacija vėl atsikūrė 1997 m. Kotrynietėms pastatytas naujas modernus vienuolyno pastatas su koplyčia. Seserys dirba ligoninėse, slaugo ligonius namuose, dėsto tikybą mokyklose, katekizuoja šeimas ir vaikus.

(Panaudoti fragmentai iš B. Kviklio 1983 m. Čikagoje išleistos knygos „Lietuvos bažnyčios”, t. 3 ir 1998 m. Vilniaus dailės akademijos leidyklos išleistos knygos „Lietuvos vienuolynai. Vadovas”[tekstas Rūtos Janonienės]. Spaudai parengė Danutė Mukienė)

[Pasikloniojimas] [Postilė] [M. Daukša ir M. Giedraitis] [Tėvų žemė] [Papročiai] [Kalba] [Istorija] [Meno svetainė] [Valstybinė programa] [Renginiai] [Žiniasklaida] [Naujienos] [Informacija] [Turinys] [Atsiliepimai] [Pradžia]